DUK: Prekės graužikams

Tai sunki viduriavimo liga, dažniausiai pasitaikanti jauniems žiurkėnams patyrus stresą: uodegos sritis šlapia, gyvūnas vangus ir neėda. Ji gali greitai baigtis mirtimi, todėl reikia skubios veterinaro pagalbos.

Žiurkės linkusios į kvėpavimo takų infekcijas, kurias paaštrina amoniakas iš nešvarių pakratų, dulkės ir skersvėjai. Švarus narvas ir nedulkantys pakratai padeda, o čiaudulys, švokštimas ar raudonos išskyros prie akių – priežastis vykti pas veterinarą.

Taip, ypač degu ir kai kurie nykštukiniai žiurkėnai. Jiems venkite cukraus, vaisių ir saldžių skanėstų, o pastebėję, kad gyvūnas daug geria ir šlapinasi, kreipkitės į veterinarą.

Smulkias virtuvines svarstykles, transportavimo dėžę, rankšluostį, šildomą pagalvėlę ir veterinaro kontaktus. Bet kokią priežiūrą ar maitinimą švirkštu taikykite tik veterinaro nurodymu.

Triušių šlapimą dažnai nudažo augalų pigmentai, todėl oranžinė ar rausva spalva dažnai būna nekenksminga. Tačiau kraujo dėmės, skausmingas šlapinimasis ar įsitempimas yra priežastis kreiptis į veterinarą.

Taip, pavyzdžiui, kai kurios kvėpavimo takų bakterijos iš šunų, kačių ar triušių gali būti pavojingos jūrų kiaulytėms, o parazitai lengvai pereina tarp gyvūnų. Laikykite gyvūnus atskirai ir plaukite rankas.

Daugumai jų gerai maždaug 18–24 °C temperatūroje. Svarbiausia išvengti staigių temperatūros pokyčių, skersvėjų, karščio prie radiatoriaus ir tiesioginių saulės spindulių.

Šie gyvūnai neprakaituoja, o šinšilų kailis labai tankus, todėl jau nuo maždaug 25 °C jiems gresia perkaitimas. Karštomis dienomis laikykite juos vėsiausiame kambaryje, toliau nuo saulės.

Užtikrinkite šešėlį ir šviežią vandenį, padėkite vėsinančią keraminę plytelę ar akmenį, į rankšluostį suvyniotą užšaldyto vandens butelį. Vėdinkite patalpą, bet ventiliatoriaus nekreipkite tiesiai į gyvūną.

Dažnas kvėpavimas, vangumas, išsitiesimas ant šono, paraudusios ausys, seilėtekis ar griuvimas. Perkelkite gyvūną į vėsesnę vietą, vėsinkite palaipsniui, ne lediniu vandeniu, ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Taip, šaltoje patalpoje žiurkėnas gali pereiti į sustingimo būseną, kuri naminiam gyvūnui pavojinga. Palaikykite šiltą kambario temperatūrą, o radę šaltą, nejudantį žiurkėną šildykite jį palaipsniui ir kreipkitės į veterinarą.

Šiltuoju metu galima, jei aptvaras saugus nuo plėšrūnų, su šešėliu, slėptuve ir vandeniu. Vėsiomis naktimis, lietui ar karščiui užėjus jūrų kiaulytes geriau parsinešti į vidų.

Narvelis turi būti apšiltintas ir pakeltas nuo žemės, su storu šiaudų sluoksniu. Uždenkite jį nuo vėjo ir lietaus, palikdami vėdinimą, tikrinkite, ar neužšąla vanduo; draugas triušiui padeda ir sušilti.

Geriau ne: vasarą tiesioginė saulė greitai perkaitina narvą, o žiemą prie lango traukia šaltis ir skersvėjis. Rinkitės šviesią vietą kambario gilumoje.

Kondicionierius padeda išlaikyti vėsą per karščius, ypač šinšiloms ir triušiams. Tik nekreipkite oro srauto tiesiai į narvą ir venkite staigaus temperatūros kritimo.

Galima, jei aptvaras saugus, yra šešėlis, o gyvūnas prižiūrimas. Žolė neturi būti purkšta, saugokitės plėšrių paukščių ir kačių, o triušis prieš tai turėtų būti paskiepytas.

Ant narvelio uždėkite smulkų tinklelį nuo vabzdžių, kasdien valykite ir apžiūrėkite triušio užpakaliuką. Kadangi uodai perneša miksomatozę, svarbu ir laiku paskiepyti.

Taip, garsūs sprogimai sukelia stiprų stresą. Švenčių metu lauke gyvenančius gyvūnus parsineškite į vidų arba uždenkite narvelį, suteikite daugiau slėptuvių ir laikykite patalpą ramią.

Naudokite tvirtą, vėdinamą transportavimo dėžę su pakratais, šienu ir pažįstamu kvapu. Automobilyje ją pritvirtinkite ir niekada nepalikite gyvūno įkaitusiame automobilyje.

Tinka tvirta plastikinė dėžė, kurioje triušis gali apsisukti, geriausia su atidaromu viršumi – taip lengviau jį įdėti ir išimti. Minkštas nešykles triušiai gali pragraužti.