DUK: Skanėstai graužikams

Saikingai. Skanėstai turėtų būti tik nedidelė raciono dalis, o ypač saldūs – retas priedas, nes per daug cukraus ir riebalų sukelia nutukimą ir virškinimo sutrikimus.

Graužikų ir triušių dantys auga visą gyvenimą, todėl kramtydami šieną, šakeles ir kitus kietus dalykus jie juos natūraliai nudildo. Be to, kramtymas mažina nuobodulį.

Skanėstai nėra būtini sveikai mitybai, tačiau jie padeda prisijaukinti gyvūną, mokyti jį, paskatinti ieškoti maisto ir paįvairina kasdienybę. Svarbiausia, kad jie papildytų, o ne pakeistų įprastą racioną.

Mažą skanėsto gabalėlį galima duoti kasdien, jei jis nesaldus, pavyzdžiui, džiovintų žolelių ar šieno kubelį. Saldesnius skanėstus, tokius kaip džiovinti vaisiai, geriau duoti tik kelis kartus per savaitę ir labai mažais kiekiais.

Kasdienis pašaras sudarytas taip, kad gyvūnas gautų visas reikalingas maistines medžiagas, o skanėstai skirti įvairovei, dresavimui ir užsiėmimui. Skanėstais negalima pakeisti pašaro ar šieno, nes racionas taptų nesubalansuotas.

Dantims labiausiai padeda šienas ir kieti, pluoštingi dalykai: vaismedžių ar gluosnio šakelės, šieno kubeliai, džiovintos šaknys, nedažytos medinės kramtukės. Minkšti ir saldūs skanėstai dantų nedildo.

Ne. Šieną triušis ir jūrų kiaulytė turi ėsti nuolat, nes tik ilgas kramtymas šoniniais judesiais tolygiai dildo krūminius dantis. Kramtukai ir šakelės yra tik papildas, o ne pakaitalas.

Dažniausiai saugiomis laikomos obels, kriaušės, gluosnio, lazdyno, beržo ir drebulės šakelės. Jos turi būti nepurkštos chemikalais, surinktos toliau nuo kelių, nuplautos ir išdžiovintos.

Venkite kauliavaisių (vyšnios, slyvos, abrikoso, persiko) šakų, ąžuolo, kukmedžio, tujų, oleandrų ir kitų nuodingų augalų, taip pat sakingų spygliuočių. Jei nežinote, koks tai medis, geriau neduokite.

Galima, jei tiksliai žinote medžio rūšį ir jis augo nepurkštoje vietoje, toliau nuo kelių ir šunų vedžiojimo takų. Šakeles nuplaukite, gerai išdžiovinkite ir neduokite supelijusių ar su kerpėmis.

Šakeles nuplaukite šiltu vandeniu, nupjaukite pažeistas vietas ir leiskite gerai išdžiūti. Kai kurie savininkai jas trumpai pakaitina orkaitėje žemoje temperatūroje, kad pašalintų vabzdžius; šviežias lapuotas šakeles galima duoti ir iš karto, jei gyvūnas prie jų pratęs.

Rinkitės nedažytas, nelakuotas medines kramtukes arba tas, kurios dažytos maistiniais dažais ir pažymėtos kaip skirtos graužikams. Lakas, klijai ir pramoniniai dažai graužikui gali būti kenksmingi, nes jis viską sukramto ir dalį praryja.

Jei gyvūnas gauna visavertį pašarą, papildomų mineralų dažniausiai nereikia. Triušiams ir jūrų kiaulytėms per didelis kalcio kiekis gali skatinti šlapimo nuosėdas, todėl mineralinius akmenėlius verta aptarti su veterinaru.

Daugelis veterinarų mano, kad gaunant tinkamą pašarą druskos laižalai nebūtini. Jei vis dėlto juo naudojatės, stebėkite, kad gyvūnas jį tik laižytų, o ne graužtų dideliais kiekiais, ir visada turėtų šviežio vandens.

Šiurkštūs akmenukai gali šiek tiek padėti priekiniams dantims, tačiau krūminių dantų jie nedildo. Pagrindinė dantų priežiūra – šienas ir pluoštingas maistas; akmenuką gyvūnas gali tiesiog ignoruoti.

Šieno kubeliai – tai suspaustas šienas, kartais su žolelėmis ar daržovėmis. Jie tinka triušiams, jūrų kiaulytėms, šinšiloms ir degu kaip kietas, pluoštingas kramtukas, tačiau nepakeičia biraus šieno.

Natūrali lufa yra minkštas augalinis pluoštas, kurį dauguma graužikų ir triušių mielai kramto. Rinkitės nedažytą ir be priedų, o suvilgytą ar sutrupėjusią lufą išmeskite.

Pinti jūros žolės, kukurūzų lapų ar vytelių žaislai yra populiarūs kramtukai triušiams ir jūrų kiaulytėms. Patikrinkite, kad jie būtų be metalinių vielelių, klijų ir dažų, ir pakeiskite juos, kai sušlampa ar suyra.

Nedažytas, nespausdintas kartonas, pavyzdžiui, tualetinio popieriaus ritinėliai, dažniausiai saugus kaip žaislas ir kramtukas. Venkite blizgaus, lipnaus ar dažais padengto kartono, ir sekite, kad gyvūnas jo daug neprarytų.

Kokoso kevalai yra kieti ir patvarūs, todėl tinka kaip slėptuvė ar kramtukas žiurkėms, žiurkėnams ir degu. Patikrinkite, kad kraštai būtų nušlifuoti ir nebūtų aštrių atplaišų.