DUK: Pakratai graužikams

Rinkitės nedulkančius, gerai sugeriančius ir nekvepintus pakratus, tinkamus jūsų gyvūno rūšiai. Žiurkėnai, smiltpelės ir degu mėgsta gilius pakratus, kuriuose galima rausti urvus.

Vieni gamintojai nurodo litrus, kiti kilogramus, o presuoti pakratai išsipučia keleriopai. Lyginkite to paties vieneto kainas ir atkreipkite dėmesį, ar litrai nurodyti prieš išpūtimą, ar po jo.

Pakratai sugeria šlapimą ir kvapą, saugo pėdutes nuo kieto dugno, šildo ir leidžia gyvūnui rausti, slėptis bei statyti lizdą. Tinkami pakratai yra viena svarbiausių graužiko gerovės sąlygų.

Pakratai dengia visą narvo dugną ir skirti gulėti, rausti bei šiltai, o kraikas tualetui pilamas į atskirą dėžutę ir turi gerai sugerti šlapimą. Kartais naudojama ta pati medžiaga, tačiau tualetui dažnai renkamasi granulės.

Graužikams dažniausiai naudojamos medžio drožlės, medžio granulės, popieriniai pakratai, kanapių ir linų pakratai, šiaudai, kukurūzų burbuolių granulės ir medžiaginiai kilimėliai. Kiekviena rūšis skiriasi sugeriamumu, dulkėtumu ir tuo, ar leidžia rausti.

Svarbiausia, kad pakratai būtų nedulkantys, gerai sugertų drėgmę ir kvapą, būtų nekvepinti ir saugūs, jei gyvūnas juos paragautų. Rausiantiems gyvūnams dar svarbu, kad pakratai laikytų urvų formą.

Ne. Be pakratų gyvūnas guli ant kieto, šlapio dugno, gali susižeisti pėdutes, sušalti ir negali patenkinti natūralaus poreikio rausti ar slėptis. Net ant tinklinio dugno reikia bent dalies plotelio su minkštais pakratais.

Tinklinis dugnas be pakratų nerekomenduojamas, nes spaudžia pėdutes ir gali sukelti jų uždegimą bei sužeidimus. Jei narve yra tinklelis, uždenkite jį ar pakeiskite lygiu dugnu ir užpilkite pakratų.

Taip, dažnai tai net naudinga: pavyzdžiui, popieriniai pakratai sumaišyti su šienu ar drožlėmis geriau laiko žiurkėno urvus. Svarbu, kad visos maišomos medžiagos būtų saugios ir nedulkančios.

Naujus pakratus pradėkite maišyti su senaisiais, palikdami dalį pažįstamo kvapo, ypač lizdo vietoje. Taip gyvūnas lengviau priima pokytį, o jūs pamatysite, ar naujieji pakratai nesukelia čiaudulio ar kitų problemų.

Taip, medžio drožlės yra vieni populiariausių graužikų pakratų: jos nebrangios, gerai sugeria ir leidžia rausti. Rinkitės stambias, nedulkančias, išdžiovintas drožles, o ne smulkias pjuvenas.

Kedro drožlės išskiria stiprius aromatinius junginius, kurie gali dirginti graužikų kvėpavimo takus ir kenkti kepenims. Todėl kedro pakratų graužikams ir triušiams patariama visai nenaudoti.

Šviežiose pušies drožlėse yra aromatinių medžiagų, kurios gali dirginti kvėpavimo takus. Kaitinant džiovintose drožlėse jų gerokai mažiau, todėl jos plačiai naudojamos, tačiau jautriems gyvūnams dažnai renkamasi drebulės ar popieriniai pakratai.

Drebulė yra lapuotis, todėl jos drožlėse nėra sakų ir aromatinių aliejų, būdingų pušiai ar eglei. Drebulės drožlės laikomos švelnesniu pasirinkimu jautriems gyvūnams, tačiau kartais sugeria šiek tiek mažiau kvapo.

Smulkios pjuvenos labai dulka, todėl dirgina akis ir kvėpavimo takus, lipa prie kailio, maisto ir lytinių organų. Graužikams rinkitės stambias drožles ar kitus nedulkančius pakratus.

Geriau ne. Tokiose drožlėse gali būti lakuotos, dažytos ar impregnuotos medienos, klijų ir nežinomų rūšių medžio, be to, jos dažnai būna dulkėtos. Naudokite gyvūnams skirtus, išvalytus pakratus.

Tai reiškia, kad gamintojas pakratus išsijojo ar kitaip pašalino didžiąją dalį smulkių dalelių. Visiškai be dulkių pakratų nebūna, todėl, jei gyvūnas čiaudi, pabandykite kitą rūšį.

Paimkite saują pakratų ir pabarstykite virš tamsaus paviršiaus ar prieš šviesą: jei kyla matomas debesėlis ar lieka daug miltelių, pakratai dulkėti. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar gyvūnas čiaudi ar ašaroja akys.

Pačios drožlės urvus laiko vidutiniškai, nes yra birios. Sumaišius jas su popieriniais pakratais ir šienu, tuneliai tampa tvirtesni, o žiurkėnas gali kasti gilesnius urvus.

Kokybiškos, kaitinant džiovintos drožlės dažniausiai švarios, tačiau atvirai ar drėgnoje vietoje laikytuose pakratuose gali įsiveisti erkučių ar kitų vabzdžių. Laikykite pakratus sausai ir sandariai, o pastebėję gyvūno niežulį kreipkitės į veterinarą.