DUK: Pakratai graužikams

Medžio granulės – tai suspaustos pjuvenos, kurios sugėrusios drėgmę subyra į minkštas pjuvenas. Jos labai gerai sugeria ir slopina kvapą, todėl dažnai naudojamos triušių ir jūrų kiaulyčių tualetams.

Kietos granulės kai kuriems gyvūnams nepatogios ant viso narvo dugno ir neleidžia rausti. Todėl jas dažniausiai pilama į tualeto dėžutę ar po minkštesniu pakratų sluoksniu, o ne kaip vienintelius pakratus.

Nekvepintos, be priedų pagamintos medžio granulės kačių tualetui dažnai yra ta pati medžiaga kaip gyvūnų pakratų granulės. Prieš pirkdami patikrinkite sudėtį: neturi būti kvapiųjų medžiagų, sulipinančių priedų ar cheminių kvapų naikiklių.

Triušiai kartais paragauja kraiko, o nedidelis kiekis natūralių medžio granulių dažniausiai nepavojingas. Jei triušis nuolat ėda kraiką, gali trūkti šieno ar būti nuobodu, todėl ant tualeto granulių uždėkite šviežio šieno.

Dažniausiai tualeto granules keičiama kas kelias dienas, o sušlapusios, subyrėjusios dalys pašalinamos kasdien. Jei jaučiate amoniako kvapą, granules keiskite dažniau.

Žiurkėnams vien granulių nepakanka, nes jos neleidžia kasti urvų ir statyti lizdo. Granules galima įpilti į tualeto kampą, o likusią narvo dalį užpildyti giliais minkštais pakratais.

Taip, popieriniai pakratai yra minkšti, mažai dulkantys, gerai sugeria ir tinka daugumai graužikų, ypač turintiems kvėpavimo takų jautrumą. Juose gerai laikosi urvai, todėl juos mėgsta žiurkėnai ir pelės.

Popierinės granulės kietesnės, gerai sugeria ir tinka tualetui, o minkšta, pūsta celiuliozė ar susmulkintas popierius skirta visam dugnui ir lizdui. Rausiantiems gyvūnams labiau tinka minkštieji popieriniai pakratai.

Laikraščiai mažai sugeria, greitai sušlampa, o spaustuviniai dažai gali tepti kailį. Juos galima pakloti po pakratais ant dugno, kad būtų lengviau valyti, tačiau kaip pagrindinius pakratus rinkitės specialius popierinius.

Galima naudoti nespausdintą, nebalintą chloru popierių be klijų, pavyzdžiui, susmulkintą pakavimo popierių ar paprastą tualetinį popierių. Tačiau toks popierius sugeria prasčiau nei specialūs pakratai, todėl jį reikės keisti dažniau.

Gyvūnams skirti spalvoti popieriniai pakratai dažomi saugiais dažais, todėl jie paprastai saugūs, tačiau spalva gyvūnui naudos neduoda. Ant šviesių pakratų lengviau pastebėti šlapimo spalvos pokyčius ar kraują.

Geriau rinktis nekvepintus, nes graužikų uoslė labai jautri, o kvapiosios medžiagos gali dirginti kvėpavimo takus. Stiprus kvapas taip pat tik maskuoja nemalonų kvapą, o ne pašalina jo priežastį.

Popieriniai pakratai sugeria daug skysčio, tačiau kvapą kai kurie sulaiko prasčiau nei medžio granulės ar kanapės. Kvapą geriausiai mažina reguliarus tualeto kampo valymas, nepriklausomai nuo pakratų rūšies.

Mažai dulkantys popieriniai pakratai dažnai rekomenduojami gyvūnams, kurie čiaudi ar turi kvėpavimo takų problemų. Tačiau pakratų keitimas negydo ligos, todėl kvėpavimo sutrikimus turi įvertinti veterinaras.

Po operacijų veterinarai dažnai pataria naudoti minkštus, nedulkančius pakratus, pavyzdžiui, popierinius ar audinio paklotus, kad į žaizdą nepatektų dalelių. Laikykitės veterinaro nurodymų dėl pakratų ir jų keitimo dažnumo.

Taip, popieriniai pakratai tinka triušių aptvarams ir tualetams, nes yra minkšti ir mažai dulka. Tualetui dažniau renkamasi popierinės granulės, o ant jų dedama šieno, kurį triušis ėda tupėdamas dėžutėje.

Celiuliozės pakratai gaminami iš perdirbto arba pirminio popieriaus pluošto, dažnai pūsti ar susukti į minkštus gabalėlius. Jie lengvi, gerai sugeria ir yra populiarus pasirinkimas žiurkėnams, pelėms ir žiurkėms.

Taip, kanapių spaliai yra labai sugeriantys, mažai dulkantys ir gerai sulaiko kvapą. Jie tinka triušiams, jūrų kiaulytėms, žiurkėms ir kitiems graužikams, o naudojant su minkštesne medžiaga – ir rausiantiems gyvūnams.

Ne. Pakratams naudojamos pramoninės kanapės, kuriose psichoaktyviųjų medžiagų kiekis nereikšmingas, o pakratai gaminami iš stiebo medienos, ne iš žiedų. Gyvūnui jie nedaro jokio apsvaiginamojo poveikio.

Kanapių spaliai paprastai sugeria daugiau drėgmės, ilgiau sulaiko kvapą ir mažiau dulka nei drožlės, todėl juos galima keisti rečiau. Tačiau jie būna šiurkštesni ir prasčiau laiko urvus, todėl žiurkėnams juos verta maišyti su popieriumi.