DUK: Pakratai graužikams

Plikos veislės neturi kailio, kuris apsaugotų odą, todėl joms tinka minkšti fliso paklotai ar švelnūs popieriniai pakratai be aštrių dalelių. Šiurkštūs pakratai gali subraižyti odą, o šių gyvūnų narvas turi būti šiltesnėje vietoje.

Akvariume ar terariume galima pilti daug gilesnį pakratų sluoksnį, todėl jie puikiai tinka rausiantiems gyvūnams. Tačiau dėl prastesnės ventiliacijos svarbu labai gerai sugeriantys pakratai ir reguliarus tualeto vietų valymas, kad nesikauptų amoniakas.

Aukštų platformoms pakratų dažniausiai nereikia, tačiau jos turi būti ištisinės, ne tinklinės, kad nežeistų pėdučių. Kai kurie savininkai ant jų pakloja fliso ar kilimėlių, kuriuos lengva išskalbti.

Ratą statykite ant tvirto pagrindo, pavyzdžiui, plokštelės ar platformos, arba ten, kur pakratų sluoksnis plonesnis, kad jis nesmigtų ir nesvyruotų. Patikrinkite, kad po ratu žiurkėnas negalėtų prisikasti ir įstrigti.

Patikrinkite girdyklės sandarumą ir antgalį, pakeiskite ją ar padėkite ant pakratų lėkštelę ar plytelę. Šlapią vietą išimkite iš karto, nes drėgni pakratai greitai pelija ir šaldo gyvūną.

Supelijusiuose pakratuose matyti balti, žali ar juodi apnašai, jie kvepia pelėsiu, sulipę ir drėgni. Tokius pakratus nedelsdami išmeskite, nes pelėsio sporos kenkia gyvūno kvėpavimo takams.

Taip, sauso pašaro išbarstymas pakratuose skatina natūralų maisto ieškojimą, ypač žiurkėnams, pelėms ir žiurkėms. Tik nebarstykite šviežio ar drėgno maisto, nes jis pakratuose greitai genda.

Pirmosiomis dienomis naudinga naudoti tuos pačius pakratus, kokius gyvūnas turėjo augintojo ar ankstesniuose namuose, o jei galite, pasiimkite saują senų. Pažįstamas kvapas padeda greičiau apsiprasti, o pakratus vėliau pakeiskite pamažu.

Taip, naujai atvežtas gyvūnas karantino metu laikomas atskirame narve su savo pakratais, kad galimi parazitai ar ligos neplistų kitiems. Valykite jį paskutinį ir plaukite rankas po kiekvieno valymo.

Prieš išvykdami pakeiskite pakratus, kad prižiūrėtojui reikėtų tik valyti tualeto vietas, ir palikite atsarginių pakratų bei aiškius nurodymus. Triušiams ir jūrų kiaulytėms ilgiau nei dieną be priežiūros palikti negalima.

Nedidelis kiekis saugių džiovintų žolelių, pavyzdžiui, ramunėlių, pakratuose gali būti įdomus maisto paieškai. Tačiau kvapnūs augalai kaip levandos ar mėtos dideliais kiekiais gali dirginti, todėl pakratų jais nekvepinkite.

Taip. Vėsioje vietoje ar prie skersvėjo prireiks gilesnio, šiltesnio pakratų sluoksnio, o šiltoje, saulėtoje vietoje – plonesnio, ir narvą verta perkelti į pavėsį. Narvas neturi stovėti prie radiatoriaus, lango saulėje ar ant grindų skersvėjyje.

Dauguma augalinių pakratų, pavyzdžiui, popieriniai, medžio, kanapių ar linų, yra biologiškai skaidūs ir gali būti kompostuojami. Gyvūnui svarbiausia ne tai, o pakratų dulkėtumas, sugeriamumas ir saugumas.

Geriau ne. Dažnas pakratų keitimas į kitą rūšį keičia aplinkos kvapą ir pojūtį, o tai baikščiems graužikams gali kelti stresą. Radę tinkamus pakratus, laikykitės jų, o naujus įveskite pamažu.

Čiaudulys po pakratų pakeitimo dažnai rodo, kad nauji pakratai dulkėti ar kvepinti. Pakeiskite juos mažiau dulkančiais, o jei čiaudulys tęsiasi, atsiranda išskyrų iš nosies ar gyvūnas tampa vangus, kreipkitės į veterinarą.

Dažnai tai patogu: tualeto vietai tinka labai sugeriančios granulės, o poilsio ir lizdo vietai – minkšti popieriniai pakratai ar šienas. Taip pakratai ilgiau išlieka švarūs, o valyti reikia tik tualeto zoną.

Pakratus pilkite lėtai ir arti dugno, o ne iš aukšto, valykite gerai vėdinamoje vietoje ir rinkitės išsijotus pakratus. Gyvūną grąžinkite į narvą tik tada, kai dulkės nusėdo.

Patalpoje gyvenančio triušio aptvare dalį grindų galima iškloti skalbiamu kilimėliu, jei triušis naudojasi tualetu. Tačiau tualeto dėžėje ir poilsio vietoje vis tiek reikia sugeriančių pakratų, o kilimėlius, kuriuos triušis graužia, pakeiskite.

Smulkūs pakratai lengviau laiko urvus ir geriau dengia dugną, o ilgesnės popieriaus juostelės ar drožlės tinka lizdui ir šilumai. Daugeliui graužikų geriausia, kai narve yra abiejų rūšių medžiagos.

Dažniausiai jam per šilta arba pakratų per mažai, kad galėtų išsikasti urvą, kuris nesugriūtų. Patikrinkite kambario temperatūrą, padidinkite pakratų gylį, o jei kartu matote vangumą ar apetito pokyčius, kreipkitės į veterinarą.