DUK: Skanėstai graužikams

Riešutai su kevalu, pavyzdžiui, lazdyno riešutai, žiurkėms ir didesniems žiurkėnams yra ir skanėstas, ir užsiėmimas, nes juos tenka pragraužti. Kevalai turi būti švarūs, be pelėsio, o mažiems graužikams per kieti kevalai gali būti sunkiai įveikiami.

Agurkas daugiausia sudarytas iš vandens, todėl jis nėra labai maistingas, bet tinka kaip gaivus skanėstas, ypač karštą dieną. Kasdien galima duoti nedidelį gabalėlį kartu su kitomis daržovėmis.

Taip, salierų stiebai ir lapai tinka abiem, tačiau ilgas stiebo gijas geriau supjaustyti mažais gabalėliais, kad jos neįstrigtų tarp dantų. Salieruose gana daug kalcio, todėl kasdien jų daug duoti nereikėtų.

Pirktinės šakelės dažniausiai jau išvalytos, išdžiovintos ir supjaustytos patogiu ilgiu, o jų rūšis nurodyta ant pakuotės. Sodo šakelės nemokamos, bet jas reikia tiksliai atpažinti, paruošti ir įsitikinti, kad medis nebuvo purškiamas.

Kai kurie savininkai duoda kankorėžių žiurkėms ar degu kaip žaislą, tačiau juose gali būti sakų, purvo ir vabzdžių. Jei norite juos naudoti, rinkite sausus, nuplaukite ir gerai išdžiovinkite, o pirmenybę teikite lapuočių šakelėms.

Natūrali kamštmedžio žievė yra minkšta, lengva ir dažnai naudojama kaip slėptuvė ar kramtomas žaislas žiurkėnams, žiurkėms ir degu. Rinkitės neapdorotą, be klijų ir dažų, ir stebėkite, kad gyvūnas neprarytų didelių gabalų.

Taip, žiurkių priekiniai dantys taip pat auga visą gyvenimą, todėl joms reikia kietų dalykų graužti: nedažytų medinių kaladėlių, šakelių, kartono, kietų sausų pašaro granulių. Per ilgi ar kreivi dantys yra priežastis kreiptis į veterinarą.

Pelėms ir smiltpelėms tinka nedideli nedažyti mediniai kramtukai, vaismedžių šakelės, kartono ritinėliai ir sorų kekės. Smiltpelės mielai drasko kartoną ir popierių, todėl tai paprastas, saugus užsiėmimas.

Laižomos pastos ir kremai graužikams dažnai būna su cukrumi, pieno produktais ar aliejais, todėl tai labai kaloringas skanėstas. Jei naudojate, duokite tik lašą ant piršto ar šaukštelio ir patikrinkite sudėtį.

Daržovių lašeliuose nėra pieno produktų, tačiau dažnai būna cukraus, miltų ar riebalų, kurie suriša daržovių miltelius. Perskaitykite sudėtį: jei daržovės sudaro tik nedidelę dalį, tai vis tiek saldus skanėstas.

Pūsti užkandžiai lengvi ir traškūs, tačiau iš esmės tai krakmolas, kartais su cukrumi ar dažikliais. Visaėdžiams jie tinka nebent retkarčiais, o triušiams, jūrų kiaulytėms, šinšiloms ir degu jų geriau neduoti.

Ledu šaldytos daržovės ar ledukai graužikams nerekomenduojami, nes gali sudirginti burną ir skrandį. Karščiui geriau tinka atvėsintos, bet ne ledinės sultingos daržovės, šešėlis ir ant narvo padėta vėsi keraminė plytelė.

Šviežiose žolelėse daug vandens ir vitaminų, bet jos greitai vysta, o džiovintos ilgai laikosi ir yra koncentruotesnės. Todėl džiovintų žolelių porcija turi būti mažesnė, o šviežias reikia išimti, kol nesuvyto.

Skanėstai su žolelėmis ar pluoštu gali būti gera įvairovė, tačiau jie negydo virškinimo sutrikimų. Jei gyvūnas pučiasi, viduriuoja ar mažiau ėda, kreipkitės į veterinarą, o ne bandykite tai spręsti skanėstais.

Nykštukiniai triušiai sveria mažai, todėl ir skanėsto porcija turi būti proporcingai mažesnė: vienas plonas vaisiaus griežinėlis ar žiupsnelis žolelių. Jie linkę tukti ir turėti dantų problemų, todėl šienas turi būti nuolat.

Geriau ne. Pasibaigus galiojimui gali apkarsti riebalai, suirti vitaminai ar atsirasti pelėsio, kurį ne visada matyti. Mažo gyvūno organizmas jautrus, todėl tokius skanėstus išmeskite.

Taip, obelų, kriaušių, lazdynų ar gluosnių lapai yra natūralus, mažai kaloringas skanėstas, kurį galima duoti šviežius ar džiovintus. Venkite kauliavaisių medžių lapų ir rinkite tik nepurkštus.

Šinšilai užtenka labai nedaug: žiupsnelio džiovintų žolelių ar žiedų arba vieno šieno kubelio per dieną. Saldesni skanėstai, pavyzdžiui, erškėtuogė, tinka tik kelis kartus per savaitę, o jei išmatos keičiasi, kiekį mažinkite.

Taip, džiovinti gamarai ir mažos krevetės yra natūralus baltymų skanėstas žiurkėnams, pelėms ir smiltpelėms. Rinkitės be druskos ir priedų ir duokite po kelis kartu su įprastu pašaru.

Morkose ir burokėliuose nemažai cukraus, todėl diabetui linkusiems degu jų paprastai patariama neduoti arba duoti tik retą mažą gabalėlį. Geriau rinktis žalumynus, pavyzdžiui, petražoles ar žoles, ir džiovintas žoleles.