DUK: Prekės graužikams

Kietas plastikas laipiojimui kai kuriems gyvūnams tinka, tačiau sugraužtas plastikas pavojingas, jei prarijamas. Mėgstantiems graužti gyvūnams geriau rinktis medinius, karklų ar keraminius žaislus.

Kasimas – natūralus triušių ir žiurkėnų elgesys. Dėžė su popieriaus skiautėmis, šienu ar specialiu substratu leidžia jį patenkinti ir apsaugo kilimus bei pakratus nuo išrausimo.

Paprastai ne: triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai ir kiti graužikai patys prižiūri kailį, o maudynės sukelia stresą ir peršalimo riziką. Šinšilų vandenyje maudyti negalima visai; nešvarumus valykite vietiškai.

Tankų šinšilos kailį valo voliojimasis specialiose smulkiose maudymosi dulkėse, kurios sugeria riebalus ir drėgmę. Vonelę duokite kelis kartus per savaitę trumpam; paprastas ar vaikiškas smėlis netinka.

Rinkitės graužikams skirtą maudymosi smėlį be dulkių ir kvapų. Šinšilų maudymosi dulkės mažiems graužikams per smulkios, o žaidimų aikštelių smėlis gali būti užterštas.

Namuose gyvenantys gyvūnai nagus nudildo mažiau, todėl juos verta patikrinti kartą per mėnesį ir trumpinti, kai per ilgi. Naudokite mažiems gyvūnams skirtas žnyples, nekirpkite kraujagyslės, o pirmą kartą paprašykite veterinaro parodyti.

Ilgaplaukes jūrų kiaulytes šukuokite kasdien arba kelis kartus per savaitę minkštu šepečiu ir retomis šukomis. Susivėlusius plaukus prie užpakaliuko atsargiai patrumpinkite ir palaikykite pakratus švarius.

Šėrimosi metu triušį šukuokite kasdien, nes laižydamasis jis praryja daug plaukų, o išvemti jų negali. Daug šieno padeda plaukams pasišalinti per virškinamąjį traktą.

Dažniausiai pakanka minkštų šerelių šepečio, retų šukų ilgaplaukiams ir guminės pirštinės triušiams. Triušių oda labai plona, todėl šėrimo šukomis naudokitės itin švelniai.

Paprastai jie susitvarko patys. Išskyros, šašai, galvos kraipymas ar dažnas kasymasis yra priežastis kreiptis į veterinarą; vatos lazdelių į ausis nekiškite.

Mazgus atsargiai iššukuokite arba nukirpkite bukomis žirklutėmis. Nuolat nešvarus užpakaliukas gali rodyti virškinimo sutrikimą ar antsvorį, o triušiams vasarą tai ir musių pavojus, todėl verta pasitarti su veterinaru.

Miazė – tai būklė, kai musės padeda kiaušinėlius ant sutepto kailio, o išsiritusios lervos pažeidžia odą. Šiltuoju metu kasdien apžiūrėkite triušio užpakaliuką, palaikykite švarą, o pastebėję lervų nedelsdami vykite pas veterinarą.

Sumažėjęs apetitas ar troškulys, mažiau išmatų arba jų nebuvimas, vangumas, susikūprinimas, pasišiaušęs kailis, išskyros iš akių ar nosies, čiaudulys, šlapias užpakaliukas ir svorio kritimas. Maži gyvūnai ligą slepia, todėl į veterinarą kreipkitės greitai.

Tai skubi būklė: be maisto triušio žarnynas gali greitai sustoti. Kreipkitės į veterinarą tą pačią dieną ir nelaukite, kol triušis nepradės ėsti pats.

Veterinarai rekomenduoja skiepyti triušius nuo miksomatozės ir triušių hemoraginės ligos, net jei jie gyvena tik namuose, nes ligas gali pernešti vabzdžiai, šienas ar drabužiai. Skiepijimo grafiką sudarys veterinaras.

Dažnai rekomenduojama: tai mažina teritorijos žymėjimą ir agresiją, palengvina poros sudarymą, o patelėms smarkiai sumažina gimdos vėžio riziką. Tinkamą amžių ir laiką aptarkite su veterinaru.

Graužikai gali užsikrėsti erkutėmis, utėlėmis ar blusomis nuo kitų gyvūnų, šieno ar pakratų. Pastebėję niežulį, plikimą ar šašus kreipkitės į veterinarą ir nenaudokite šunims ar katėms skirtų priemonių – kai kurios graužikams ir triušiams pavojingos.

Ne visos klinikos turi patirties su triušiais ir graužikais, todėl iš anksto paieškokite klinikos, gydančios egzotinius ar mažuosius gyvūnus. Kontaktus išsisaugokite dar prieš prireikiant pagalbos.

Retkarčiais čiaudėti nuo dulkių normalu, tačiau dažnas čiaudulys su išskyromis, švokštimu ar sumažėjusiu apetitu gali reikšti kvėpavimo takų infekciją. Jūrų kiaulytės suserga greitai, todėl kreipkitės į veterinarą.

Taip, triušiai ėda minkštas, dažniausiai naktį išskiriamas išmatas – cekotrofus, kuriuose gausu maisto medžiagų. Jei tokių išmatų lieka nesuėstų daug, tai gali rodyti mitybos problemą ar antsvorį.