DUK: Prekės graužikams

Dažniausiai graužikui geriau likti namuose prižiūrimam, nes kelionė ir nauja aplinka kelia stresą. Jei vis dėlto vežate, pasiimkite pažįstamų daiktų, įprasto maisto, vandens ir iš anksto įsitikinkite, kad nakvynės vietoje gyvūnai leidžiami.

Susitarkite su prižiūrėtoju, kuris lankytų gyvūną kasdien, palikite rašytus nurodymus, maisto atsargų ir veterinaro kontaktus. Triušius ir jūrų kiaulytes reikia apžiūrėti bent kartą per dieną.

Nerekomenduojama: girdyklė gali užsikimšti ar ištekėti, maistas pasibaigti, o susirgęs gyvūnas liks be pagalbos. Kas nors turėtų jį patikrinti bent kartą per dieną.

Važiuojant girdyklė gali lašėti, todėl vandens geriau pasiūlyti sustojus. Trumpoje kelionėje drėgmės suteikia ir sultingos daržovės, pavyzdžiui, agurkas, jei jūsų gyvūnui jos tinka.

Viešajame transporte gyvūną dažniausiai galima vežti uždaroje transportavimo dėžėje, bet taisykles iš anksto pasitikrinkite pas vežėją. Daugelis aviakompanijų graužikų salone nepriima, o ilgų kelionių geriau vengti.

Dalį dėžės uždenkite kvėpuojančiu audiniu, įdėkite pakratų su pažįstamu kvapu, palaikykite ramią aplinką ir pastovią temperatūrą. Dėžės be reikalo neatidarinėkite.

Reikalavimai triušiams ir graužikams skirtingose šalyse skiriasi ir dažnai nesutampa su šunų ar kačių taisyklėmis. Iš anksto pasiteiraukite šalies, į kurią vykstate, institucijų ir savo veterinaro.

Tinka nedidelė plastikinė dėžutė su smulkiomis vėdinimo angomis, pro kurias gyvūnas negali pralįsti ar jų išgraužti, ir patikimu užraktu. Įdėkite pakratų ir mažą slėptuvę.

Jaunų gyvūnų lytį atskirti sunku, todėl geriausia, kad ją patikrintų veterinaras ar patyręs augintojas. Apskritai patinėlių atstumas tarp išangės ir lytinės angos didesnis nei patelių; klaida baigiasi netikėtais jaunikliais.

Sirijos žiurkėnai yra vienišiai ir saugo savo teritoriją, todėl suaugę kartu smarkiai pešasi ir susižaloja. Jų niekada nelaikykite poromis ar grupėmis.

Kartais kartu užaugę tos pačios vados nykštukiniai žiurkėnai sutaria, tačiau peštynės pasitaiko dažnai ir gali prasidėti netikėtai. Jiems reikia didelio narvo su po kelis namelius ir ratus, o susipykusius būtina atskirti.

Geriausia, kai abu triušiai kastruoti. Supažindinkite juos neutralioje teritorijoje trumpais, prižiūrimais susitikimais ir kantriai ilginkite laiką; procesas gali užtrukti kelias savaites.

Naują gyvūną pirmiausia kelias savaites laikykite atskirai, tada supažindinkite neutralioje vietoje su daug šieno ir dviem slėptuvėmis. Burzgimas ir vaikštinėjimas aplink normalūs, bet įkandimų atveju jas atskirkite.

Gali, ypač broliai, jei turi pakankamai vietos, po atskirą namelį ir šalia nėra patelių, kurios skatintų varžytis. Kitas dažnas sprendimas – kastruotas patinėlis su viena ar keliomis patelėmis.

Bent dvi, o dar geriau tris tos pačios lyties žiurkes. Viena žiurkė jaučiasi vieniša net ir daug bendraudama su žmogumi, tačiau didesnei grupei reikia ir didesnio narvo.

Pelių patelės yra socialios ir turėtų gyventi grupėmis. Patinėliai dažnai pešasi, todėl kartais juos tenka laikyti po vieną, bet tada jiems reikia daugiau užsiėmimų ir dėmesio.

Degu labai socialūs ir turi gyventi bent poromis, o geriausia – nedidelėmis grupėmis. Šinšilos dažnai laikomos tos pačios lyties poromis, tačiau jas reikia supažindinti atsargiai ir palaipsniui.

Naujas gyvūnas gali turėti ligų ar parazitų, kurių iš karto nesimato. Maždaug dvi savaites laikykite jį atskirame narve, stebėkite sveikatą ir tik tada supažindinkite su kitais.

Triušiai patys pasirenka kampą, todėl tualetą statykite ten ir užberkite ant jo šieno, nes tuštindamiesi jie mėgsta ėsti. Įdėkite į tualetą kelias išmatas, pagirkite už sėkmę; kastruotus triušius pratinti lengviau.

Iš dalies: kai kurios jūrų kiaulytės noriai naudojasi kampiniu padėklu šalia šieno ėdžių. Vis dėlto jos tai daro ne taip patikimai kaip triušiai, todėl pakratus vis tiek reikia keisti visame narve.