DUK: Prekės graužikams

Taip, žiurkės dažnai tuštinasi viename kampe, todėl ten pastatytas kampinis tualetas su kitokiu nei likęs narvas užpildu padeda jas pratinti. Pradžioje perkelkite išmatas į tualetą.

Šlapią kraiką ir šieną išimkite kasdien arba kas antrą dieną, o visą tualetą išplaukite ir pripildykite iš naujo kelis kartus per savaitę. Taip mažiau kvapo ir triušis noriau juo naudojasi.

Triušių šlapimas palieka kalkių nuosėdas, kurias geriausiai tirpdo praskiestas actas. Palikite jį kelioms minutėms, nušveiskite, gerai nuplaukite vandeniu ir išdžiovinkite.

Įprastai valymui jų nereikia; jei dezinfekuojate, pavyzdžiui, po ligos, rinkitės gyvūnams saugią priemonę, ją gerai nuplaukite ir išdžiovinkite narvą. Stipraus kvapo likučiai dirgina kvėpavimo takus.

Žiurkėnas savo kvapu žymi teritoriją, todėl visiškas narvo išvalymas jam kelia stresą. Dažnai valykite tualeto kampą, keiskite dalį pakratų, o lizdą palikite, jei jis nešlapias, tik išimkite gendantį maistą iš atsargų.

Girdyklę plaukite karštu vandeniu su butelių šepetėliu, kad pašalintumėte apnašas ir dumblius, ir gerai išskalaukite ploviklį. Keraminius dubenėlius galima plauti ir indaplovėje.

Mediena sugeria šlapimą, todėl nešvarumus nugrandykite, nuplaukite karštu vandeniu ir leiskite visiškai išdžiūti, geriausia saulėje. Stipriai prisigėrusius ar apipelijusius medinius daiktus geriau pakeisti naujais.

Popieriaus, medienos ar šieno pakratus su žolėdžių išmatomis dažnai galima kompostuoti, o triušių išmatos yra gera trąša. Kitu atveju pakratus išmeskite su mišriomis atliekomis pagal vietines taisykles.

Viena ranka prilaikykite krūtinę, kita – užpakalinę kūno dalį, ir prispauskite triušį prie savęs. Niekada nekelkite jo už ausų ar sprando odos ir laikykite žemai, nes daugelis triušių nemėgsta būti keliami.

Leiskite jam kelias dienas apsiprasti, vakarais kalbinkite ir siūlykite skanėstą iš rankos, kol jis pats ims lipti ant delno. Nežadinkite jo dieną ir nesigriebkite iš viršaus.

Viena ranka paimkite ją po krūtine, kita prilaikykite užpakaliuką ir pakėlę prispauskite prie savęs. Laikyti saugiausia sėdint ant grindų arba žemai, kad išsprūdusi ji neiškristų iš aukštai.

Dažniausiai iš baimės, staiga pažadintas, kai rankos kvepia maistu, dėl hormonų ar skausmo. Judėkite lėtai, prieš imdami nusiplaukite rankas ir pratinkite palaipsniui; jei kandžiojimasis tęsiasi, patikrinkite sveikatą pas veterinarą.

Daugelis šinšilų nemėgsta būti laikomos, todėl leiskite joms pačioms prieiti. Paimdami prilaikykite visą kūną ir niekada nesigriebkite už kailio, nes išsigandusi šinšila gali numesti kailio kuokštą.

Būkite kantrūs, siūlykite nesaldžių skanėstų iš rankos ir leiskite degu patiems lipti ant jūsų. Niekada nekelkite jų už uodegos – jos oda gali nusmukti ir uodega bus sužalota.

Degu, smiltpelių ir kitų graužikų uodegos oda gali nusmukti ar uodega nutrūkti, o žiurkėms ir pelėms tai sukelia skausmą ir traumas. Visada prilaikykite gyvūno kūną.

Geriausia, kai vaikas sėdi ant grindų ir ramiai glosto gyvūną, nesivaiko jo ir nekelia aukštai. Po kontakto reikia nusiplauti rankas, o mažų vaikų žaidimus su gyvūnu visada turėtų prižiūrėti suaugusieji.

Uždarykite duris, užkimškite plyšius ir ant grindų pastatykite kibirą su laipteliu, pakratais ir maistu – naktį gyvūnas įlips ir nebeišlips. Patikrinkite tamsias vietas už baldų ir šalia šildymo prietaisų.

Šuoliai su kūno pasukimu reiškia džiaugsmą, išsitiesimas ant šono – visišką atsipalaidavimą, o trypimas užpakaline koja – pavojaus signalą. Prispaustos ausys rodo baimę, tylus dantų trynimas – pasitenkinimą, o garsus – skausmą.

Triušiukus paprastai ne anksčiau kaip 8 savaičių, jūrų kiaulyčių jauniklius apie 3–4 savaičių, žiurkėnus apie 4 savaičių, žiurkiukus apie 5–6 savaičių. Rinkitės jau tinkamai nujunkytą gyvūną.

Seniems gyvūnams palengvinkite judėjimą: žemesni pakilimai, minkšti pakratai, lengvai pasiekiamas maistas ir vanduo. Dažniau stebėkite svorį ir dantis, o veterinarą lankykite reguliariau.