DUK: Prekės graužikams

Kvapiosios medžiagos dirgina jautrius graužikų kvėpavimo takus, o kvapas tik užmaskuoja nešvarumus. Rinkitės bekvapius pakratus ir juos dažniau keiskite.

Triušio tualetui tinka popieriaus ar medienos granulės, ant kurių galima užberti šieno. Venkite sukimbančio kraiko, nes triušiai tualete dažnai ir ėda.

Ne. Triušiai, jūrų kiaulytės, šinšilos ir degu yra žolėdžiai, todėl jų mitybos pagrindas – šienas, o žiurkėnai, žiurkės ir pelės yra visaėdžiai ir jiems reikia šiek tiek gyvūninių baltymų. Rinkitės konkrečiai rūšiai skirtą maistą.

Šiene esančios skaidulos palaiko virškinimą, o ilgas kramtymas dilina visą gyvenimą augančius dantis. Šviežio šieno šie gyvūnai turi turėti neribotai, kiekvieną dieną.

Šienas ir vanduo turi būti visada, granulės ar mišinys duodami kartą ar du per dieną, o žolėdžiams kasdien siūlomi švieži žalumynai. Naktiniams gyvūnams, pavyzdžiui, žiurkėnams, maistą geriausia duoti vakare.

Negalima duoti šokolado, saldumynų, sūrių užkandžių, svogūnų, česnakų, avokadų, alkoholio ir kofeino turinčių produktų. Duona, pyragai ir sausainiai taip pat netinka, ypač žolėdžiams.

Triušiams, jūrų kiaulytėms ir žiurkėms vaisių galima duoti nedaug, kaip skanėstą. Degu ir šinšiloms jų geriau neduoti visai dėl cukraus, o nykštukiniams žiurkėnams – tik labai retai.

Jei nebeužčiuopiami šonkauliai, atsiranda riebalų klosčių, o gyvūnas tampa vangus, tikėtina, kad jis per storas. Sverkite jį reguliariai, mažinkite skanėstų ir granulių kiekį, o dėl dietos pasitarkite su veterinaru.

Maži gyvūnai ilgai slepia ligos požymius, o svorio kritimas dažnai būna pirmasis ženklas, kad kažkas negerai. Sverkite kartą per savaitę tuo pačiu metu virtuvinėmis svarstyklėmis ir užsirašykite rezultatus.

Skanėstai turėtų sudaryti tik labai mažą raciono dalį. Žolėdžiams tinkamiausi natūralūs skanėstai, pavyzdžiui, džiovintos žolelės ar lapai, o saldžių lazdelių su medumi ar sėklų geriau vengti.

Dažniausiai ne: subalansuotas rūšiai skirtas maistas suteikia viską, ko reikia. Išimtis – jūrų kiaulytės, kurios vitamino C turi gauti kasdien su maistu; kitus papildus duokite tik veterinarui patarus.

Maistą laikykite sandariai uždarytą sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje. Šienui reikia oro, todėl jį geriau laikyti kartoninėje dėžėje ar kvėpuojančiame maiše ir reguliariai tikrinti, ar neatsirado pelėsių.

Šviežia žolė ir kiaulpienės žolėdžiams labai tinka, jei surinktos švarioje vietoje toliau nuo kelių, šunų vedžiojimo vietų ir purkštų vejų. Pratinkite palaipsniui ir prieš duodami nuplaukite.

Naują maistą maišykite su senuoju ir per 1–2 savaites palaipsniui didinkite jo dalį. Staigus pakeitimas gali sutrikdyti virškinimą, ypač triušių, jūrų kiaulyčių ir šinšilų.

Girdyklėje vanduo lieka švarus ir neišsilieja, o iš dubenėlio gyvūnas geria natūralesne poza, ir triušiai iš jo dažnai išgeria daugiau. Daug kas duoda abu; dubenėlį rinkitės sunkų keraminį, kad neapvirstų.

Vandenį keiskite kasdien, o girdyklę reguliariai išplaukite šepetėliu, kad viduje neatsirastų apnašų ir dumblių. Kartu patikrinkite, ar snapelis praleidžia vandenį.

Paspauskite snapelio rutuliuką pirštu – turi ištekėti keli lašai. Jei vanduo neteka, girdyklę išvalykite arba pakeiskite, o jei laša nuolat, pakratai sušlaps ir girdyklę taip pat reikia keisti.

Pelėms ir žiurkėnams užtenka mažos girdyklės, o jūrų kiaulytėms ir triušiams reikia didesnės. Ji turi talpinti bent paros vandens kiekį su atsarga, o kai gyvūnų keli, verta pakabinti dvi.

Vandenį tikrinkite kelis kartus per dieną, naudokite šiltinančius girdyklės užvalkalus ir užšalusį vandenį pakeiskite šiltu. Įšalusi girdyklė greitai sukelia dehidrataciją.

Paprastai taip, jei čiaupo vanduo tinkamas gerti žmonėms. Galima naudoti ir filtruotą ar virintą atvėsintą vandenį, tik ne distiliuotą, ir svarbiausia, kad jis būtų šviežias.