DUK: Prekės graužikams

Paprastai nerekomenduojama: vitaminai vandenyje greitai skyla, o pakitęs skonis gali atbaidyti gyvūną gerti. Jūrų kiaulytėms vitaminą C geriau gauti su maistu, o papildus naudokite tik veterinaro patarimu.

Troškulį gali padidinti karštis ar sausesnis maistas, tačiau ilgiau trunkantis padidėjęs gėrimas gali būti diabeto ar inkstų ligos požymis. Jei tai tęsiasi kelias dienas, kreipkitės į veterinarą.

Graužikų priekiniai dantys, o triušių, jūrų kiaulyčių, šinšilų ir degu – visi dantys auga visą gyvenimą. Juos natūraliai dilina šieno ir kietesnio maisto kramtymas, todėl tinkama mityba yra geriausia dantų priežiūra.

Seilėtekis, šlapias smakras, sumažėjęs apetitas, maisto mėtymas iš burnos, svorio kritimas ar per ilgi priekiniai dantys. Pastebėję tokius požymius kreipkitės į veterinarą ir dantų patys netrumpinkite.

Tinka obels, kriaušės, karklo, lazdyno ir beržo šakelės, surinktos nepurkštose vietose, nuplautos ir išdžiovintos. Venkite kauliavaisių, pavyzdžiui, vyšnių ar slyvų, spygliuočių ir dekoratyvinių krūmų.

Dantis geriau dilina šienas ir mediena, o mineraliniai akmenėliai gali suteikti mineralų perteklių, kai kuriuose būna ir cukraus. Jie nėra būtini; jei abejojate, pasitarkite su veterinaru.

Dažniausiai iš nuobodulio, dėl per mažo narvo arba norėdamas išeiti ir atkreipti dėmesį. Tai gali pažeisti dantis, todėl pasirūpinkite didesniu narvu, daugiau užsiėmimų ir graužimo priemonių.

Paprastą kartoną graužti galima saikingai, tik be spaudos, lipnios juostos ir klijų. Jei gyvūnas kartoną ne graužia, o ėda dideliais kiekiais, geriau duokite daugiau šieno ar medinių graužimo priemonių.

Saugiausi yra natūralūs: nedažyta mediena, karklai, šienas, lufos ir kartonas. Venkite dažytų ar lakuotų žaislų, minkšto plastiko ir smulkių metalinių dalių, kurias galima nuryti.

Keiskite, kai žaislas sugraužtas iki mažų gabalėlių, sušlapęs nuo šlapimo ar apipelijęs. Naujus ir senus žaislus verta pakaitomis keisti, kad gyvūnui jie neatsibostų.

Svarbiausia dantų priežiūra – neribotas šieno kiekis kasdien. Krūminių dantų savininkas nemato, todėl juos reguliariai turėtų apžiūrėti veterinaras, ypač jei triušis ėda mažiau ar seilėjasi.

Žiurkėms ir žiurkėnams retkarčiais galima duoti nesūdytų riešutų su kevalais, bet jie labai riebūs, todėl tik kaip skanėstą. Šinšiloms, degu, triušiams ir jūrų kiaulytėms riešutai netinka.

Reikia kelių rūšių: graužimo žaislų, tunelių ir slėptuvių, maisto paieškos žaislų, pavyzdžiui, šieno kamuolių ar uostymo kilimėlių, o laipiojantiems gyvūnams – kopėtėlių ir lentynų. Rinkitės pagal savo gyvūno rūšį ir įpročius.

Išbarstykite dalį maisto pakratuose, paslėpkite jį šiene, popieriniuose maišeliuose ar kartoniniuose ritinėliuose. Ieškodamas maisto gyvūnas elgiasi natūraliai, mažiau nuobodžiauja ir daugiau juda.

Ratą naudoja žiurkėnai, pelės, smiltpelės ir degu, šinšiloms reikia didelio specialaus rato, o žiurkės juo naudojasi rečiau. Triušiams ir jūrų kiaulytėms ratas netinka – jis gali pažeisti jų stuburą.

Sirijos žiurkėnui dažnai rekomenduojamas bent 28–30 cm skersmens, nykštukiniam – maždaug 20–25 cm skersmens ratas. Bėgdamas žiurkėnas neturi lenkti nugaros į viršų; jei lenkia, ratas per mažas.

Rate su skersiniais ar tinkleliu letenėlė gali įstrigti, todėl būna sužalojimų ir net lūžių. Saugiausias ratas su vientisu bėgimo paviršiumi ir be skersinio laikiklio, į kurį gyvūnas galėtų atsitrenkti.

Taip, triušiai protingi ir greitai nuobodžiauja. Jiems patinka tuneliai, kasimosi dėžės, graužimo žaislai, kamuoliukai mėtyti ir žaislai su paslėptu skanėstu – tai mažina norą graužti baldus.

Taip, žiurkės išmoksta atsiliepti į vardą, prieiti pašauktos ir atlikti paprastus triukus, jei už tai gauna mažą skanėstą. Treniruotės turi būti trumpos, kelių minučių, ir kartojamos kasdien.

Kas savaitę ar dvi dalį žaislų pakeiskite kitais ar perstatykite, kad aplinka išliktų įdomi. Žiurkėnams didelių pertvarkymų geriau vengti – jiems svarbu pažįstama aplinka.