DUK: Sveikata graužikams

Taip, mažas gyvūnas dėl viduriavimo labai greitai netenka skysčių, ypač jaunikliai. Jei išmatos skystos, kailis aplink uodegą šlapias ar gyvūnas vangus, kreipkitės į veterinarą tą pačią dieną.

Taip vadinamas sunkus žiurkėnų viduriavimas, dažniausiai pasitaikantis jauniems gyvūnams po streso ar persikraustymo. Šlapia, sutepta uodegos sritis, vangumas ir apetito stoka reikalauja skubios veterinaro pagalbos.

Išpūstas, kietas pilvas kartu su apetito stoka ir vangumu gali būti pavojingas gyvybei. Nebandykite gydyti patys ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Taip, ypač triušiams, jūrų kiaulytėms, šinšiloms ir degu, kurių žarnyno mikroflora jautri pokyčiams. Naują pašarą ar daržoves įveskite palaipsniui, per kelias dienas ar savaites, ir stebėkite išmatas.

Pagrindinė prevencija yra neribotas šieno kiekis, vanduo, judėjimas ir reguliarus šukavimas. Papildų nauda ribota, todėl prieš juos duodami pasitarkite su veterinaru.

Prižiūrėdamas kailį, triušis praryja daug plaukų, kurie gali sutrikdyti virškinimą. Šėrimosi metu, ypač ilgaplaukius triušius, šukuokite dažniau, kad iššukuotumėte palaidus plaukus.

Ne, triušiai ir dauguma graužikų negali vemti, todėl praryto netinkamo maisto, plaukų ar daiktų jie neišspjauna. Dėl to svarbu nepalikti pasiekiamų pavojingų dalykų ir laiku reaguoti į virškinimo sutrikimus.

Skaidulos palaiko nuolatinį triušių, jūrų kiaulyčių, šinšilų ir degu žarnyno judėjimą ir sveiką mikroflorą. Jų pagrindinis šaltinis yra šienas, o per daug granulių, sėklų ar saldžių skanėstų didina virškinimo sutrikimų riziką.

Triušiai dažniausiai skiepijami nuo miksomatozės ir virusinės hemoraginės ligos, kuri turi kelis virusų tipus. Tinkamą vakciną ir skiepijimo schemą parenka veterinaras.

Taip, veterinarai paprastai rekomenduoja. Miksomatozę perneša vabzdžiai, o hemoraginės ligos virusas gali patekti su šienu, žole, drabužiais ar avalyne, todėl ir namuose gyvenantis triušis nėra visiškai apsaugotas.

Dažniausiai triušiai skiepijami kasmet, tačiau intervalas priklauso nuo vakcinos ir ligų paplitimo. Kada ir kuo skiepyti, nurodo veterinaras.

Jūrų kiaulytėms, žiurkėnams, žiurkėms, pelėms, šinšiloms ir degu įprastinių skiepų paprastai nėra. Jų sveikatai svarbiau tinkama mityba, švara ir reguliarus veterinaro patikrinimas.

Triušiukai paprastai pradedami skiepyti būdami kelių savaičių amžiaus, tačiau tikslų laiką lemia vakcina ir triušiuko sveikata. Pasitarkite su veterinaru vos įsigiję triušiuką.

Nesterilizuotoms triušių patelėms su amžiumi labai padidėja gimdos ligų rizika, o kastracija abiem lytims dažnai sumažina agresiją, teritorijos žymėjimą ir padeda pratinti prie tualeto. Tinkamą laiką ir riziką įvertina veterinaras.

Galvos pakreipimas ir pusiausvyros sutrikimai gali būti susiję su vidinės ausies infekcija ar parazitinėmis ligomis. Tai rimtas požymis, todėl nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Tylus, švelnus dantų trynimas glostant dažnai reiškia pasitenkinimą. Tačiau garsus griežimas, kai triušis sėdi susikūprinęs, neėda ar nejuda, dažniausiai rodo skausmą ir reikalauja veterinaro.

Šie gyvūnai linkę slėpti skausmą. Įspėjamieji ženklai: sėdi susikūprinę, mažai juda, neėda, primerkia akis, griežia dantimis, slepiasi ar elgiasi kitaip nei įprastai; tokiu atveju kreipkitės į veterinarą.

Kasdienis judėjimas padeda išvengti antsvorio, palaiko žarnyno veiklą, raumenis ir kaulus, mažina nuobodulį ir stresą. Triušiui reikia saugios erdvės kasdien laisvai bėgioti ir šokinėti.

Šinšilos kailis labai tankus, o smėlio vonia sugeria jame susikaupusius riebalus ir drėgmę, padeda išlaikyti kailį švarų ir purų. Vandeniu šinšilos nemaudomos.

Naudokite specialų šinšiloms skirtą labai smulkų smėlį ar vonių dulkes. Statybinis, žaidimų ar paukščių smėlis per šiurkštus, gali būti nešvarus ir pažeisti kailį bei akis.