DUK: Sveikata graužikams

Graužikų ir triušių kvėpavimo takai jautrūs, todėl stiprūs kvapai, aromatiniai purškalai, eteriniai aliejai ar kvapiosios žvakės gali juos dirginti. Geriau reguliariai valyti narvą ir vėdinti patalpą.

Iš šlapimo išsiskiriantis amoniakas dirgina akis ir kvėpavimo takus bei didina kvėpavimo ligų riziką, ypač žiurkėms ir pelėms. Jei narve jaučiamas aštrus kvapas, valyti reikia dažniau.

Rinkitės gyvūnams skirtus, be stipraus aromato ir naudokite pagal etiketę, ant narvo ar kraiko, o ne ant paties gyvūno. Jokia priemonė neatstoja reguliaraus valymo.

Pastatykite dėžutę tame kampe, kurį gyvūnas jau naudoja, įdėkite į ją šiek tiek suteršto kraiko, o triušiui šalia padėkite šieno. Kantriai perkelkite išmatas į dėžutę; triušiams pratintis dažnai padeda kastracija.

Tinka popierinės ar presuotos medienos granulės be aromato. Nenaudokite kačių sulimpančio ar mineralinio kraiko, nes graužikas jį gali praryti, o dulkės dirgina kvėpavimo takus.

Ant drėgnų paviršių greitai dauginasi bakterijos ir dumbliai, o susikaupusios maisto liekanos gali pelyti. Švarūs indai padeda išvengti virškinimo sutrikimų ir skatina gyvūną gerti.

Medis sugeria šlapimą, todėl medinius namelius ir lentynėles nuvalykite šepečiu, nuplaukite karštu vandeniu be stiprios chemijos ir gerai išdžiovinkite. Labai suteptus ar supelijusius priedus pakeiskite naujais.

Tai gali rodyti viduriavimą, netinkamą mitybą arba antsvorį, dantų ar sąnarių problemas, dėl kurių gyvūnas negali savęs prižiūrėti. Švelniai nuvalykite drėgna šluoste ir kreipkitės į veterinarą, kad nustatytų priežastį.

Dažniausiai ne: graužikai ir triušiai patys prižiūri savo kailį, o maudymas kelia stresą ir peršalimo riziką. Užsiteršusią vietą nuvalykite drėgna šluoste ir gerai nusausinkite, o šinšiloms ir degu skirtos smėlio vonios.

Tinka gyvūnams skirtos bekvapės servetėlės be alkoholio arba tiesiog vandeniu sudrėkinta minkšta šluostė. Po valymo kailį nusausinkite, kad gyvūnas nesušaltų.

Taip. Graužikai, kaip ir kiti gyvūnai, gali nešioti bakterijų, pavyzdžiui, salmonelių, net atrodydami sveiki. Rankas plaukite palaikę gyvūną ir valę narvą, o mažus vaikus prižiūrėkite.

Kai kurios ligos, pavyzdžiui, grybelinės odos infekcijos ar salmoneliozė, gali persiduoti žmonėms. Rizika maža laikantis higienos: plaukite rankas, nebučiuokite gyvūno, o nėščiosios ir žmonės su silpnu imunitetu turėtų pasitarti su gydytoju.

Taip, šiltuoju metu šlapias kraikas greičiau pradeda kvepėti, jame veisiasi bakterijos, o triušius gali pulti musės. Vasarą tualeto kampą valykite kasdien, o visą kraiką keiskite dažniau nei žiemą.

Žiurkės, ypač patinai, žymi teritoriją šlapimu, o audiniai, hamakai ir lentynėlės kvapą sugeria. Padeda dažnai valyti tualeto kampą, skalbti audinius, valyti lentynėles ir vėdinti patalpą.

Valgomoji soda tinka narvo dugnui ir priedams valyti, tačiau po to viską gerai nuplaukite vandeniu. Nebarstykite jos ant kraiko, kur gyvūnas gali ją ėsti ar įkvėpti.

Probiotikus veterinaras kartais rekomenduoja po antibiotikų, streso ar mitybos pokyčių. Sveikam gyvūnui, kuris gauna tinkamą maistą ir daug šieno, jie paprastai nebūtini; naudokite pagal etiketę.

Tai skubi būklė: žolėdžių graužikų ir triušių virškinimas be maisto gali sutrikti per kelias valandas. Jei gyvūnas neėda ar nesituština, nelaukite ir kuo greičiau kreipkitės į veterinarą.

Tai būklė, kai žarnyno veikla sulėtėja ar sustoja. Požymiai: gyvūnas neėda, išmatų mažai ar nėra, sėdi susikūprinęs, griežia dantimis; reikia skubios veterinaro pagalbos, o prevencijai svarbu daug šieno, vandens ir judėjimo.

Išmatų kiekis, dydis ir forma gerai parodo, kaip veikia virškinimas. Jei išmatos staiga sumažėja, tampa sausos, mažos, jų nėra arba prasideda viduriavimas, kreipkitės į veterinarą.

Triušiai gamina minkštus cekotrofus, kuriuos paprastai suėda tiesiai iš išangės, ir tai normalu. Jei jų daug lieka narve ar jie prilimpa prie kailio, priežastis gali būti mityba, antsvoris ar dantys, todėl pasitarkite su veterinaru.