DUK: Sveikata graužikams

Daugeliui patalpoje laikomų graužikų reguliarus profilaktinis dehelmintizavimas nėra įprastas. Ar jo reikia, priklauso nuo rūšies ir rizikos, todėl sprendimą priima veterinaras, kartais ištyręs išmatas.

Šiltuoju metu musės gali dėti kiaušinėlius ant suteršto kailio, dažniausiai prie uodegos, o išsiritusios lervos labai greitai pažeidžia odą. Tai skubi būklė: radę lervų ar žaizdą, nedelsdami vežkite triušį pas veterinarą.

Kasdien tikrinkite triušio užpakaliuką ir pašalinkite nešvarumus, dažnai keiskite kraiką, naudokite tinklelius nuo vabzdžių ant lauko aptvaro. Antsvoris ar dantų problemos trukdo triušiui prižiūrėti save, todėl jas reikia spręsti su veterinaru.

Daugumos graužikų maudyti nereikia: tai kelia stresą ir gali sukelti peršalimą, o šinšilų vandeniu nemaudoma visai. Jei gydymui reikia šampūno, naudokite tik veterinaro paskirtą ir laikykitės jo nurodymų.

Gydymo metu paprastai keičiamas visas kraikas, išplaunamas narvas, dubenėliai ir žaislai, o mediniai priedai dažnai pakeičiami naujais. Kartu gyvenančius gyvūnus veterinaras dažnai pataria gydyti visus kartu.

Kelių savaičių karantinas leidžia pastebėti ligų ar parazitų požymius, kol jie neperduoti kitiems gyvūnams. Per tą laiką verta naujoką apžiūrėti veterinarui, o po kontakto su juo plauti rankas.

Utėles ir jų kiaušinėlius kartais galima pamatyti prie plaukų šaknų, tačiau daugelio erkučių plika akimi nesimato. Veterinaras paprastai ištiria plaukus ar odos nuograndą mikroskopu.

Taip, lauke triušius gali pasiekti erkės, blusos, musės ir laukinių triušių platinamos ligos. Padeda reguliari apžiūra, tinkleliai nuo vabzdžių, švara ir veterinaro rekomenduoti skiepai.

Erkę traukite specialiu erkių ištraukimo įrankiu kuo arčiau odos, nespausdami jos kūno ir netepdami aliejumi. Jei dalis liko odoje, vieta parausta ar gyvūnas prastai jaučiasi, kreipkitės į veterinarą.

Sezoninis šėrimasis yra normalus. Tačiau plikės, stiprus niežulys, žaizdos ar pleiskanos gali rodyti parazitus, grybelį, mitybos problemas ar stresą, todėl tokiu atveju kreipkitės į veterinarą.

Kailio graužimas šinšiloms dažnai siejamas su stresu, nuoboduliu, netinkamomis laikymo sąlygomis ar mityba. Peržiūrėkite narvo vietą, užsiėmimus ir racioną, o priežastį padės nustatyti veterinaras.

Pleiskanas kartais sukelia sausas oras, bet dažnai jos būna erkučių ar grybelio požymis. Jei jų daugėja, atsiranda plikių ar niežulys, parodykite gyvūną veterinarui.

Nedidelį įbrėžimą stebėkite ir laikykite narvą švarų. Gilias, kraujuojančias, kandimo ar pūliuojančias žaizdas turi apžiūrėti veterinaras, nes graužikams infekcija ir pūliniai išsivysto greitai.

Ne. Graužikai ir triušiai nusilaižo tai, kas užtepta, o kai kurios žmonėms skirtų priemonių medžiagos jiems toksiškos. Naudokite tik veterinaro paskirtas priemones.

Pėdų žaizdas skatina kietos, vielinės ar šlapios grindys, nešvarus kraikas ir antsvoris. Padeda minkštas, sausas ir dažnai keičiamas kraikas bei svorio kontrolė, o pastebėjus paraudimą, patinimą ar žaizdeles ant padų – veterinaras.

Kasdien pašalinkite šlapią kraiką, išmatas ir nesuėstą šviežią maistą. Visą kraiką pakeiskite ir narvą išplaukite maždaug kartą per savaitę, o laikant kelis gyvūnus ar mažame narve – dažniau.

Saugiausia plauti šiltu vandeniu su švelniu muilu arba gyvūnų narvams skirta priemone, po to gerai nuskalauti ir išdžiovinti. Venkite chloro, amoniako ir stipriai kvepiančių buitinės chemijos priemonių.

Baltos kietos šlapimo nuosėdos gerai atmirksta atskiestame acte ar specialioje gyvūnų narvams skirtoje priemonėje. Po to dugną kruopščiai nuplaukite švariu vandeniu ir išdžiovinkite, kad neliktų kvapo.

Naudokite tik gyvūnų aplinkai skirtas priemones ir laikykitės etiketės: kaip skiesti, kiek laikyti ir kaip nuplauti. Kol narvas visiškai neišdžius ir neišsivėdins, gyvūną laikykite kitur.

Kvapą daugiausia sukelia amoniakas iš šlapimo, todėl padeda dažnesnis tualeto kampo valymas, gerai sugeriantis kraikas, tualeto dėžutė ir vėdinimas. Kvapo neužmaskuokite kvapiais purškalais.