DUK: Sveikata graužikams

Be vandens mažas gyvūnas greitai dehidratuoja, sutrinka virškinimas, didėja šlapimo akmenų ir inkstų ligų rizika. Švarus vanduo turi būti prieinamas visą parą, o girdyklą verta kasdien patikrinti, ar ji veikia.

Dehidratacijos požymiai yra vangumas, įdubusios ar blankios akys, sausos ir mažos išmatos, mažiau šlapimo ir lėtai išsilyginanti odos raukšlė. Tai pavojinga, todėl kreipkitės į veterinarą ir patikrinkite, ar veikia girdykla.

Šokoladas graužikams ir triušiams toksiškas, o sūrūs, saldūs ir riebūs žmonių užkandžiai sutrikdo virškinimą ir skatina nutukimą. Duokite tik jų rūšiai tinkamą maistą ir skanėstus.

Padeda mažai dulkantis šienas ir kraikas, narvo valymas su pirštinėmis ir kauke, rankų plovimas ir gyvūno laikymas ne miegamajame. Dėl alergijos gydymo pasitarkite su savo gydytoju.

Triušių kirkšnyse yra kvapiosios liaukos, kuriose kartais susikaupia tamsių nuosėdų ir atsiranda stiprus kvapas. Jei taip nutinka, veterinaras parodys, kaip jas saugiai nuvalyti, o priemonių su alkoholiu naudoti negalima.

Senyviems jūrų kiaulyčių patinams išangės srityje kartais kaupiasi išmatos, nes susilpnėja raumenys. Jei pastebite sankaupų ar kvapą, veterinaras patars, kaip ir kaip dažnai švelniai valyti.

Taip, žiurkėnai aktyvūs vakare ir naktį, todėl dieną daug miega, o žadinami patiria stresą. Nerimauti verta, jei žiurkėnas neaktyvus ir naktį, neėda ar atrodo sustiręs.

Staigus elgesio pokytis dažnai rodo skausmą, ligą, baimę ar hormonų pokyčius. Peržiūrėkite, ar niekas nepasikeitė aplinkoje, o jei agresija neišnyksta, parodykite gyvūną veterinarui.

Kai kurios kvėpavimo takų infekcijos gali persiduoti tarp žmonių ir graužikų, pavyzdžiui, žiurkių ar jūrų kiaulyčių. Sirgdami mažiau glauskite gyvūną ir dažniau plaukite rankas.

Dažniausiai jie būna lengvi ir trumpi: nedidelis patinimas injekcijos vietoje ar vangumas parą. Jei triušis neėda, patinimas didėja ar būklė neišnyksta, kreipkitės į veterinarą.

Natūrali dienos šviesa padeda palaikyti gyvūno dienos ritmą, tačiau tiesioginė saulė, ypač per stiklą, greitai sukelia perkaitimą. Lauke gyvūnas visada turi turėti pavėsį ir slėptuvę.

Nuolatinis šlapimas ant kailio gali nudeginti odą ir pritraukti muses. Dažnos priežastys yra nešvarus kraikas, antsvoris, sąnarių skausmai ar šlapimo takų ligos, todėl reikia veterinaro apžiūros.

Ilgaplaukes jūrų kiaulytes šukuokite kasdien, kad kailis nesusiveltų, ir trumpinkite plaukus aplink užpakaliuką, kad jie nesusiteptų. Sąvėlos traukia odą ir sulaiko drėgmę bei nešvarumus.

Dažniausiai tai nutinka, kai gyvūnas nuolat trina nosį į narvo grotas ar kasa kampus, nes nuobodžiauja ar jam per ankšta. Padeda erdvesnis narvas, daugiau kraiko kasti ir užsiėmimų, o žaizdas turi apžiūrėti veterinaras.

Taip, smiltpelės mėgsta voliotis smėlyje, ir tai padeda jų kailiui išlikti švariam ir neriebiam. Naudokite smulkų graužikams ar šinšiloms skirtą smėlį, o ne statybinį ar žaidimų smėlį.

Kai kurios smiltpelės paveldimai linkusios į trumpus traukulių priepuolius, kuriuos dažniausiai sukelia išgąstis ar staigus pokytis. Priepuolio metu gyvūno nelieskite ir užtikrinkite ramybę, o jei jie kartojasi ar užsitęsia, kreipkitės į veterinarą.

Taip, smulkios dulkės dirgina graužikų kvėpavimo takus ir akis. Rinkitės mažai dulkantį šieną ir kraiką, prieš dėdami į narvą šieną papurtykite atokiau nuo gyvūno ir laikykite jį sausai.

Pavojingi elektros laidai, nuodingi augalai, buitinė chemija, vaistai, pelių nuodai ir spąstai, guma ar plastikas, kurį gyvūnas gali graužti. Prieš išleisdami gyvūną, apsaugokite laidus ir pašalinkite visa, kas pasiekiama.

Net mažas kačių ar šunų įkandimas graužikui pavojingas, nes jų burnoje esančios bakterijos sukelia sunkias infekcijas, o vidinių sužalojimų gali nesimatyti. Nedelsdami kreipkitės į veterinarą, net jei gyvūnas atrodo sveikas.

Žiurkės ir pelės, gaunančios visavertį joms skirtą pašarą, paprastai gauna visų reikalingų mineralų, todėl akmenėlis nebūtinas. Graužimo poreikiui labiau tinka neapdorotos medienos žaislai ar kietas maistas.