DUK: Sveikata graužikams

Triušiai vėsą pakelia geriau nei karštį, tačiau jiems būtinas sausas, nuo vėjo ir lietaus apsaugotas namelis su storu šieno sluoksniu. Kasdien tikrinkite, ar neužšalo vanduo, ir stebėkite, ar triušis ėda ir aktyvus.

Nuolatinis skersvėjis atvėsina mažą gyvūną ir didina kvėpavimo takų ligų riziką. Narvo nestatykite prie atidaromų langų, durų ar oro kondicionieriaus.

Ne. Prie radiatoriaus oras sausas ir karštas, o prie saulėto lango narvas per trumpą laiką gali įkaisti iki pavojingos temperatūros. Rinkitės šviesią, bet nuo tiesioginės saulės ir šildytuvų atokią vietą.

Senstantį gyvūną verta dažniau rodyti veterinarui, reguliariai sverti, stebėti dantis, apetitą ir judrumą. Padeda žemesni įėjimai, minkštesnis kraikas ir lengviau pasiekiami dubenėliai.

Tai priklauso nuo rūšies: žiurkėnai, pelės ir žiurkės sensta jau antraisiais gyvenimo metais, jūrų kiaulytės ir triušiai – maždaug įpusėję savo gyvenimą, o ilgaamžės šinšilos – dar vėliau. Senėjimo požymius geriausia aptarti su veterinaru.

Kai kuriems senyviems gyvūnams veterinaras gali rekomenduoti sąnarių papildų ar skausmą malšinančių vaistų, bet be konsultacijos jų neduokite. Ne mažiau svarbu palaikyti normalų svorį, minkštas grindis ir žemas rampas.

Svorio kritimą senatvėje dažnai lemia dantų problemos, inkstų ar kitos lėtinės ligos, augliai. Reguliariai sverkite gyvūną ir, pastebėję nuolatinį svorio kritimą, kreipkitės į veterinarą.

Įrenkite žemas rampas vietoj aukštų aukštų, naudokite minkštą kraiką, pastatykite maistą, vandenį ir tualetą lengvai pasiekiamai. Skausmą įvertins ir gydymą parinks veterinaras.

Svorio pokytis dažnai būna pirmasis ligos ženklas, kurį lengva pražiūrėti po kailiu. Sverkite gyvūną virtuvinėmis svarstyklėmis maždaug kartą per savaitę ir užsirašykite rezultatus.

Pirmosiomis dienomis duokite tą patį pašarą, kurį jauniklis ėdė iki tol, o naują įveskite palaipsniui. Leiskite jam ramiai apsiprasti, stebėkite apetitą bei išmatas ir apsilankykite pas veterinarą profilaktiniam patikrinimui.

Jaunų graužikų lytis dažnai nustatoma klaidingai, ir dėl to kartu laikomos poros netikėtai susilaukia jauniklių, o per anksti pastojusioms patelėms tai kenkia. Jei abejojate, lytį patikrins veterinaras.

Jei jūrų kiaulytė pirmą kartą veda būdama vyresnė, jos dubens kaulai gali būti jau sukaulėję, todėl gimdymas tampa sunkus ir pavojingas. Dėl veisimo ir vaikingumo būtinai pasitarkite su veterinaru.

Užtikrinkite ramybę, pakankamai maisto, šieno ir vandens, nekeiskite aplinkos ir pasitarkite su veterinaru dėl mitybos. Patiną atskirkite iš anksto, nes daugelis graužikų gali vėl pastoti iškart po gimdymo.

Dažniausia priežastis yra stresas: triukšmas, lizdo judinimas, jauniklių lietimas ar maisto trūkumas. Pirmąsias savaites lizdo nelieskite, narvo nevalykite iš esmės, užtikrinkite ramybę, maistą ir vandenį.

Nutukusio gyvūno nebeapčiuopiami šonkauliai ir stuburas, atsiranda riebalų klosčių, jis mažiau juda ir sunkiai prižiūri savo kailį. Ar svoris normalus, geriausiai įvertins veterinaras.

Palaipsniui mažinkite granulių, sėklų ir skanėstų kiekį, o žolėdžiams duokite daugiau šieno ir suteikite daugiau erdvės judėti. Nemarinkite gyvūno badu: triušiams ir jūrų kiaulytėms ėdimo pertraukos pavojingos.

Svorį mažina dantų problemos, ligos, stresas ar tai, kad kitas narvo gyventojas atima maistą. Jei gyvūnas lieknėja be aiškios priežasties, kreipkitės į veterinarą.

Ilgalaikis stresas silpnina imunitetą, gali sutrikdyti virškinimą ir skatinti kailio graužimą ar kitus neįprastus elgesio pokyčius. Padeda ramus narvo kampas, slėptuvės, pastovi dienotvarkė ir tinkama kompanija.

Taip, stiprus išgąstis, pavyzdžiui, nuo plėšrūno, šuns ar labai didelio triukšmo, mažam grobio gyvūnui gali būti labai pavojingas. Saugokite narvą nuo kitų gyvūnų, fejerverkų ir staigių garsų.

Graužikai ir triušiai yra grobio gyvūnai, todėl galimybė pasislėpti mažina jų stresą. Kiekvienam gyvūnui narve turėtų būti bent viena slėptuvė, o laikant kelis – daugiau nei viena.