DUK: Sveikata graužikams

Tinka mažos, aštrios gyvūnų nagų žirklutės ar gnybtukai, kurie kerpa, o ne gniuždo nagą. Kirpdami turėkite po ranka kraujavimą stabdančių miltelių ir gerą apšvietimą.

Šviesiuose naguose matyti rausva kraujagyslė, todėl kirpkite tik permatomą galiuką toliau nuo jos. Tamsius nagus kirpkite po truputį, pašvietę žibintuvėliu, o jei nesate tikri, paprašykite veterinaro parodyti.

Prispauskite nago galiuką švariu tamponu arba kraujavimą stabdančiais milteliais ir palaikykite gyvūną ramiai. Jei kraujavimas nesustoja per kelias minutes, kreipkitės į veterinarą.

Dažniausiai ne, nes jie nusidėvi jiems bėgiojant ir kasant. Jei nagai labai ilgi, raitosi ar kliūva, nebandykite kirpti mažų nagų patys ir paprašykite veterinaro.

Jūrų kiaulytės nagai auga nuolat ir ant minkšto kraiko nespėja nudilti, todėl ima raitytis ir trukdo vaikščioti. Juos reikia reguliariai kirpti; pirmą kartą veterinaras gali parodyti, kaip tai daryti saugiai.

Dažniausiai akių valyti nereikia. Nedidelę sausą išskyrą galima atsargiai nuvalyti virintu, atvėsintu vandeniu sudrėkintu vatos diskeliu, o akių lašų be veterinaro paskyrimo nenaudokite.

Paprastai ne, o ausų krapštukais galima pažeisti ausį. Jei ausyse matyti rudų nuosėdų, šašų, jaučiamas kvapas ar gyvūnas krato galvą ir kasosi ausis, kreipkitės į veterinarą.

Nuleistų ausų triušių ausų kanalas būna siauresnis ir prasčiau vėdinamas, todėl jame lengviau kaupiasi sieros ir dauginasi infekcijos. Tokių triušių ausis verta dažniau apžiūrėti ir tikrinti pas veterinarą.

Drumstumas akyje gali būti kataraktos, sužalojimo ar kitos ligos, pavyzdžiui, degu diabeto, požymis. Parodykite gyvūną veterinarui, ypač jei akis parausta, ašaroja ar gyvūnas ją primerkia.

Pravers egzotinius gyvūnus gydančio veterinaro kontaktai, švarūs tamponai, kraujavimą stabdantys milteliai, nagų žirklutės, rankšluostis, transportavimo dėžė ir virtuvinės svarstyklės svoriui sekti. Vaistų be veterinaro paskyrimo į rinkinį nedėkite.

Viena ranka prilaikykite krūtinę, kita – užpakaliuką ir laikykite gyvūną prie savo kūno, žemai virš grindų ar stalo. Triušio niekada nekelkite už ausų ar sprando odos, o graužikų – už uodegos.

Šių graužikų uodegos oda gali nusimauti, o nuplėšta uodegos dalis neatauga. Juos imkite prilaikydami po kūnu, o uodegai susižeidus kreipkitės į veterinarą.

Ramiai padėkite gyvūną į narvą ir stebėkite, ar jis nešlubuoja, normaliai kvėpuoja, ėda ir juda. Triušiams kritimas gali sužaloti stuburą, todėl pastebėję bet kokių pokyčių kreipkitės į veterinarą.

Pirmiausia išjunkite elektrą ir tik tada lieskite gyvūną. Elektros smūgis gali nudeginti burną ir sutrikdyti kvėpavimą net ne iš karto, todėl skubiai kreipkitės į veterinarą, o laidus vėliau apsaugokite.

Nedelsdami skambinkite veterinarui ir pasakykite, ką ir kiek gyvūnas galėjo suėsti; pasiimkite augalo ar pakuotės pavyzdį. Patys nebandykite gydyti, nes graužikai ir triušiai negali vemti.

Daug kambarinių ir sodo augalų yra nuodingi, pavyzdžiui, difenbachija, oleandras, ciklamenai ir dauguma svogūninių gėlių. Laisvai bėgiojant gyvūnui, augalus laikykite nepasiekiamoje vietoje ir prieš duodami naujų žalumynų įsitikinkite, kad jie saugūs.

Vežkite gyvūną saugioje transportavimo dėžėje su įprastu kraiku, šienu ir šiek tiek daržovių, saugokite nuo karščio ir šalčio. Pravers užrašyti pastebėtus simptomus, maistą ir pasiimti šviežių išmatų pavyzdį.

Daugumai graužikų ir triušių tinka vėsi ar vidutinė kambario temperatūra be staigių svyravimų. Jie daug jautresni karščiui nei vėsai, todėl narvą laikykite toliau nuo saulės, šildytuvų ir skersvėjų.

Perkaitusį gyvūną išduoda greitas ar sunkus kvėpavimas, vangumas, seilėjimasis, karštos ausys, griuvinėjimas ar traukuliai. Perkelkite jį į vėsią vietą, pasiūlykite vandens, nemerkite į ledinį vandenį ir skubiai skambinkite veterinarui.

Laikykite narvą pavėsyje, vėsiausioje patalpoje, užtikrinkite nuolatinį vandenį ir vėdinimą, bet nepūskite ventiliatoriumi tiesiai į gyvūną. Padeda vėsi keraminė plytelė ar į rankšluostį suvyniotas užšaldytas vandens butelis.