DUK: Maistas graužikams

Šienas žiurkėnui nėra būtinas, tačiau nedidelis kiekis suteikia skaidulų, tinka lizdui ir maisto paieškai. Rinkitės švarų, nedulkantį šieną.

Seniems žiurkėnams dantys gali dilti ar skaudėti, todėl kartais padeda minkštesnis maistas ar pamirkytos granulės. Stebėkite svorį ir, jei jis krenta, pasitarkite su veterinaru.

Šinšilos racioną sudaro neribotas kokybiškas šienas, nedidelis kiekis šinšiloms skirtų granulių ir šviežias vanduo. Jos virškinimas jautrus, todėl skanėstų reikia labai nedaug.

Cukrus ir riebalai sutrikdo jautrų šinšilos virškinimą, gali sukelti viduriavimą, pilvo pūtimą ir dantų problemų. Riešutų, razinų ir kitų džiovintų vaisių geriau neduoti arba duoti tik mažytį gabalėlį retkarčiais.

Šinšiloms švieži žalumynai paprastai duodami labai nedaug arba visai neduodami, nes daug vandens turintis maistas gali sutrikdyti virškinimą. Vietoj jų geriau tinka džiovintos žolelės.

Tinka džiovintos kiaulpienės, gysločiai, ramunėlės, mėtų ar aviečių lapai, mažais kiekiais. Jos įvairina racioną ir yra natūralus skanėstas be pridėto cukraus.

Suaugusiai šinšilai dažniausiai pakanka maždaug vieno ar dviejų valgomųjų šaukštų granulių per dieną, tiksliau – pagal pakuotės nurodymus. Svarbiausia, kad šieno būtų neribotai.

Nerekomenduojama, nes šių gyvūnų mitybos poreikiai skiriasi skaidulų, baltymų ir priedų kiekiu. Šinšilai rinkitės būtent jai skirtas granules.

Kaip ir triušiai, šinšilos ėda dalį savo minkštų išmatų, kad iš maisto pasisavintų daugiau maistinių medžiagų. Tai normalus elgesys, kurio nereikia stabdyti.

Labai lėtai, per 2–3 savaites, kasdien šiek tiek didinant naujų granulių dalį sename maiste. Visą tą laiką stebėkite išmatas ir apetitą.

Sveikos šinšilos išmatos sausos, tvirtos, pailgos ir vienodo dydžio. Mažos ar retos išmatos rodo, kad ji ėda per mažai, o minkštos – mitybos sutrikimą; jei pokytis neišnyksta, kreipkitės į veterinarą.

Paprastai ne, jei ji gauna kokybiškų granulių ir šieno. Papildų perteklius gali pakenkti, todėl juos duokite tik veterinaro patarimu.

Taip, nepurkštos obels, karklo ar lazdyno šakelės yra gera graužimo priemonė ir padeda dilinti dantis. Prieš duodami jas nuplaukite ir išdžiovinkite.

Džiovintą erškėtuogę retkarčiais galima duoti kaip skanėstą. Razinose labai daug cukraus, todėl šinšilai jų geriau neduoti arba tik itin retai.

Pagrindas – kokybiški žiurkėms skirti blokeliai ar granulės, papildomai šviežios daržovės, šiek tiek vaisių ir retkarčiais baltymų. Riebaus ir sūraus žmonių maisto reikėtų vengti.

Tinka brokoliai, žirneliai, morkos, lapiniai kopūstai, obuoliai be sėklų, uogos ir bananai. Duokite saikingai ir nesuėstus šviežius produktus išimkite iš narvo.

Žiurkėms negalima duoti žalių pupelių, žalių ar sužaliavusių bulvių, žalių svogūnų, šokolado, saldumynų, sūrių užkandžių, gazuotų ir alkoholinių gėrimų. Lipnius produktus, pavyzdžiui, riešutų sviestą, duokite tik plonu sluoksniu.

Nedideliais kiekiais galima nepagardintų virtų daržovių, ryžių ar makaronų. Sūrių, aštrių, riebių ar saldžių likučių žiurkėms duoti nereikėtų.

Dažniausiai dėl riebių mišinių su daug sėklų, gausių skanėstų ir per mažo judėjimo. Duokite pamatuotą blokelių porciją, daugiau daržovių ir kasdien leiskite žiurkėms pabėgioti už narvo.

Žiurkes įprasta šerti kartą ar du per dieną, geriausia vakare, kai jos aktyviausios. Duokite pamatuotą kiekį, o nesuėstą šviežią maistą išimkite.