DUK: Maistas graužikams

Nedidelis kiekis šviežių daržovių, pavyzdžiui, morkos ar brokolio gabalėlis, smiltpelei naudingas. Kilusios iš sausų vietovių, jos jautriai reaguoja į daug vandens turintį maistą, todėl porcijos turi būti mažos.

Suaugusiai smiltpelei paprastai pakanka maždaug arbatinio ar valgomojo šaukšto mišinio per dieną. Kaip ir žiurkėnai, jos maistą slepia, todėl porciją koreguokite pagal tai, kiek lieka atsargų.

Taip, retkarčiais smiltpelėms galima duoti kelias miltines kirmėles ar mažą virto kiaušinio gabalėlį. Tai ypač naudinga jaunoms ir vaikingoms patelėms.

Daržoves nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite gyvūnui tinkamo dydžio gabalėliais. Duokite kambario temperatūros, ne tiesiai iš šaldytuvo, nes šaltas maistas gali sutrikdyti virškinimą.

Šviežias maistas narve greitai vysta, genda ir gali supelyti, be to, pritraukia muses. Nesuėstus likučius išimkite po kelių valandų arba kitą dieną.

Ledkalnio salotose daug vandens ir mažai maistinių medžiagų, o didesnis kiekis gali sukelti minkštas išmatas. Geriau rinktis tamsesnius lapinius žalumynus, pavyzdžiui, romėnines salotas.

Gūžiniai ir Briuselio kopūstai didesniais kiekiais gali sukelti dujų kaupimąsi, todėl duokite jų nedaug ir pratinkite palaipsniui. Lapiniai kopūstai tinka geriau, bet taip pat saikingai.

Mažą gabalėlį prinokusio pomidoro kai kurie graužikai gali gauti retkarčiais. Pomidorų lapai, stiebai ir žali vaisiai yra nuodingi, todėl jų niekada neduokite.

Agurkuose daug vandens ir mažai maistinių medžiagų, tačiau mažas gabalėlis per karščius gaivina. Šinšiloms ir smiltpelėms jų geriau neduoti arba tik labai nedaug.

Bananai saldūs ir krakmolingi, todėl triušiams, jūrų kiaulytėms ir žiurkėms tinka tik mažas gabalėlis kaip skanėstas. Degu ir šinšiloms bananų duoti negalima.

Taip, nedidelį obuolio gabalėlį be sėklų ir sėklalizdžio kaip skanėstą, nes obuolių sėklose yra kenksmingų medžiagų. Degu ir šinšiloms dėl cukraus obuolių geriau neduoti.

Citrusiniai vaisiai rūgštūs, todėl daugumai graužikų jų geriau neduoti arba duoti tik labai retai. Jūrų kiaulytė gali gauti mažą apelsino skiltelę, o žiurkėnams citrusų nerekomenduojama.

Šaldytų daržovių, pavyzdžiui, žirnelių, galima duoti žiurkėms ar pelėms, jei jos visiškai atšildytos iki kambario temperatūros ir be prieskonių. Žolėdžiams geriau tinka šviežios daržovės.

Būtinos nėra, tačiau visas daržoves prieš duodami gerai nuplaukite, kad pašalintumėte galimus pesticidų likučius. Pirkite šviežias, nevytusias daržoves.

Daugumai žolėdžių tinka petražolės, krapai, bazilikai, mėtos ir kalendros. Duokite saikingai, keisdami su kitais žalumynais.

Konservuose dažnai būna druskos ir cukraus, todėl jie netinka. Žolėdžiams reikia žalių šviežių daržovių, o žiurkėms ar žiurkėnams retkarčiais galima nepagardintų virtų daržovių.

Įvairios daržovės suteikia skirtingų maistinių medžiagų ir mažina riziką gauti per daug kalcio ar oksalatų iš vienos rūšies. Kasdien siūlykite kelias skirtingas daržoves, jas pakaitomis keisdami.

Senam triušiui šienas tebėra pagrindas, tačiau jei jis liesėja, veterinaras gali patarti minkštesnio šieno ar daugiau granulių. Reguliariai tikrinkite dantis ir svorį, o nutukusiam – priešingai, mažinkite granulių kiekį.

Senai jūrų kiaulytei toliau reikia neriboto šieno, kasdienių daržovių ir pakankamai vitamino C. Jei sunku kramtyti, padeda minkštesnės daržovės, o svorio kritimas – priežastis pasitarti su veterinaru.

Mityba lieka ta pati – šienas ir šinšilų granulės, tik dažniau tikrinkite dantis ir svorį. Jei šinšilai sunku kramtyti, veterinaras gali patarti pamirkytų granulių ar specialaus maisto.