DUK: Maistas graužikams

Augančiam organizmui reikia statybinės medžiagos kaulams ir raumenims, todėl jaunikliams skiriamas specialus maistas ar liucernos šienas. Suaugusiems tiek nereikia – perteklius skatina nutukimą ir šlapimo akmenis.

Vėlyvuoju vaikingumo laikotarpiu ir žindant triušei paprastai duodama daugiau liucernos šieno ir granulių, o vandens visada turi būti pakankamai. Mitybos pokyčius aptarkite su veterinaru ir darykite palaipsniui.

Laikykitės veterinaro nurodymų: kartais reikia maitinti švirkštu specialiu atsigavimo maistu. Žolėdžiams ypač svarbu kuo greičiau vėl pradėti ėsti, todėl jei gyvūnas neėda, nedelsdami praneškite veterinarui.

Po kastracijos triušiai kartais lengviau priauga svorio, todėl stebėkite jį ir, jei reikia, sumažinkite granulių ir skanėstų kiekį. Šieno vis tiek turi būti neribotai.

Ilgai neturėtų: jame daugiau energijos, baltymų ir kalcio, todėl suaugęs gyvūnas gali nutukti, o žolėdžiams didėja šlapimo akmenų rizika. Laiku pereikite prie suaugusiųjų maisto.

Nujunkyti, maždaug 4 savaičių, jaunikliai jau ėda tą patį maistą kaip suaugę. Augimo metu jiems naudinga duoti šiek tiek daugiau baltymų, pavyzdžiui, virto kiaušinio.

Tai labai sudėtinga ir dažnai nepavyksta, todėl nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Jaunikliams reikia specialaus pieno pakaitalo; karvės pieno duoti negalima.

Palaipsniui mažinkite granules ir skanėstus, didinkite šieno ir žalumynų dalį bei judėjimą. Triušio negalima marinti badu – staigus ėdimo sumažėjimas jam pavojingas, todėl dietą sudarykite su veterinaru.

Maišykite naują maistą su senuoju ir per 1–2 savaites palaipsniui didinkite jo dalį, o triušiams ir šinšiloms perėjimą darykite dar lėčiau. Visą laiką stebėkite apetitą ir išmatas.

Grįžkite prie didesnės seno maisto dalies ir perėjimą darykite lėčiau, kantriai. Nepalikite gyvūno alkano laukdami, kol jis „priprats“ – žolėdžiams tai pavojinga; jei jis neėda visai, kreipkitės į veterinarą.

Kaip ir triušiams, tai skubi būklė, nes be maisto greitai sutrinka virškinimas. Priežastis gali būti dantys, vitamino C trūkumas ar liga, todėl į veterinarą kreipkitės tą pačią dieną.

Pirmiausia patikrinkite atsargas – žiurkėnas gali ėsti iš slėptuvės. Jei dubenėlis lieka pilnas kelias dienas, skruostai išsipūtę, dantys per ilgi ar svoris krenta, kreipkitės į veterinarą.

Taip, ilgai ėdę tą patį maistą graužikai dažnai tampa išrankūs ir nenoriai bando naujus produktus. Įvairinkite daržoves nuo jaunystės, o pagrindinį maistą keiskite tik palaipsniui.

Rinkitės kuo panašesnės sudėties maistą tai pačiai rūšiai ir pereikite palaipsniui, kol dar turite seno. Nedidelės atsargos namuose padeda išvengti staigaus keitimo.

Dažniausiai jam trūksta šieno ir skaidulų arba jis nuobodžiauja. Užtikrinkite neribotą šieną ir graužimo priemones, o pakratus rinkitės saugius, nes jų dalį gyvūnas gali nuryti.

Graužikas kasinėja ieškodamas mėgstamų gabaliukų, o lengvą dubenėlį lengva apversti. Padeda sunkus keraminis dubenėlis, mažesnės porcijos ir granulės vietoj mišinio.

Taip, žiurkėnai, pelės ir žiurkės aktyviausi naktį, o triušiai – auštant ir sutemus. Todėl maistą jiems patogiausia duoti vakare, o šieno ir vandens turi būti visą parą.

Apie tai byloja stabilus svoris, normalios išmatos, aktyvumas ir blizgus kailis. Sverkite gyvūną kas savaitę ir užsirašykite – taip pastebėsite pokyčius anksčiau nei akimis.

Ne, gavę neribotai granulių šie gyvūnai ėda mažiau šieno, o tai kenkia dantims ir virškinimui bei skatina nutukimą. Granules duokite pamatuotomis porcijomis, o neribotai – tik šieną.

Tiksliausia pasverti porciją virtuvinėmis svarstyklėmis gramais, patogu ir pasirinkti vieną matavimo šaukštą. Kiekį skaičiuokite pagal pakuotės nurodymus ir gyvūno svorį.