DUK: Maistas graužikams

Jukos ekstraktas pridedamas tam, kad mažiau kvepėtų išmatos ir šlapimas. Tai įprastas, nekenksmingas priedas, tačiau švarus narvas vis tiek svarbiausias.

Sveikam gyvūnui, kuris ėda tinkamą maistą ir daug šieno, probiotikų paprastai nereikia. Po ligos ar gydymo juos gali patarti veterinaras.

Sėklos ir riešutai riebūs, todėl nedideliais kiekiais tinka tik žiurkėnams, žiurkėms ir pelėms. Žolėdžiams, pavyzdžiui, triušiams, jūrų kiaulytėms ir degu, toks maistas netinka.

Šie gyvūnai pasisavina daug kalcio, o perteklius išsiskiria su šlapimu ir gali sudaryti nuosėdas ar akmenis. Suaugusiems ribokite liucernos šieną ir kalcio turtingus žalumynus.

Taip, ėdant daugiausia sausą maistą ir šieną gyvūnas geria daugiau, nes negauna drėgmės iš šviežių daržovių. Švarus vanduo turi būti visada pasiekiamas.

Ne, net ir gaudamas daug sultingų daržovių graužikas turi turėti šviežio vandens visą parą. Daržovės suteikia tik dalį reikiamos drėgmės.

Subalansuotame graužikams skirtame maiste jau yra reikiamų mineralų ir druskos, todėl laižalų paprastai nereikia. Jų perteklius gali pakenkti; jei abejojate, pasitarkite su veterinaru.

Triušiui, kuris ėda šieną, žalumynus ir kokybiškas granules, papildomų vitaminų paprastai nereikia. Papildus duokite tik tada, kai juos paskiria veterinaras.

Paprastai ne – jo pakanka maiste, o perteklius triušiams ir jūrų kiaulytėms skatina šlapimo akmenis. Vaikingoms patelėms ar jaunikliams papildomą kalcį gali patarti tik veterinaras.

Kai kuriose granulėse jau yra sėmenų, o papildomo aliejaus sveikam gyvūnui nereikia. Jei kailis prastas, pasitarkite su veterinaru, nes priežastis gali būti ne tik mityba.

Geriausiai virškinimą palaiko neribotas šienas, švieži lapiniai žalumynai ir pakankamai vandens. Cukrus, krakmolas ir staigūs maisto pokyčiai virškinimą sutrikdo.

Pilvo pūtimą gali sukelti staigus maisto pakeitimas, didelis kopūstų ar ankštinių daržovių kiekis ir rūgstanti nupjauta žolė. Jei pilvas išsipūtęs, o gyvūnas neėda, kreipkitės į veterinarą skubiai.

Taip, viduriavimą dažnai sukelia staigus maisto pakeitimas, per daug vaisių ar daržovių ar sugedęs maistas. Ilgiau trunkantis viduriavimas, ypač jaunikliams, pavojingas, todėl kreipkitės į veterinarą.

Ilgas šieno kramtymas dilina krūminius dantis, o granulės ir mišiniai sukramtomi greitai ir dantų taip nedilina. Kai šieno per mažai, dantys peraugsta ir gali susižeisti burna.

Tikra maisto alergija graužikams pasitaiko retai; odos problemas dažniau sukelia parazitai ar netinkami pakratai. Jei įtariate reakciją į maistą, pasitarkite su veterinaru.

Ne, sudrėkęs sausas maistas ar šienas greitai pelija, o pelėsiai graužikams kenksmingi. Tokį maistą išmeskite ir pasirūpinkite sausesne laikymo vieta.

Geras žiurkėno mišinys būna įvairus: soros, avižos, kviečiai, sėmenys, nedaug saulėgrąžų ir moliūgų sėklų, kartais džiovintų daržovių ar baltymų gabaliukų. Kuo įvairesnis mišinys, tuo mažiau rizikos, kad gyvūnas rinksis tik riebiausias sėklas.

Avižose daug krakmolo, todėl triušiams jos tinka tik retkarčiais ir labai mažu kiekiu, ne kaip kasdienis maistas. Skaidulų geriausiai suteikia šienas.

Džiovintuose vaisiuose cukrus labai koncentruotas, todėl triušiams, jūrų kiaulytėms ir žiurkėms jų galima duoti tik mažytį gabalėlį retkarčiais. Degu ir šinšiloms džiovintų vaisių duoti negalima.

Šieno ir vandens turi būti visą laiką, o šviežius žalumynus ir granules geriausia padalyti į dvi porcijas – ryte ir vakare. Šie gyvūnai ėda dažnai ir po truputį, todėl ilgų pertraukų be maisto neturi būti.