DUK: Maistas graužikams

Galima retkarčiais ir mažais kiekiais: gabalėlį obuolio be sėklų, apelsino skiltelę ar braškę. Dėl cukraus vaisiai turėtų būti tik skanėstas, ne kasdienis maistas.

Dažnai rekomenduojama maždaug puodelis įvairių daržovių vienai jūrų kiaulytei per dieną, daugiausia lapinių žalumynų ir paprikos. Dienos kiekį geriau padalyti į dvi porcijas.

Petražolėse daug kalcio, o špinatuose – oksalatų, todėl jų perteklius gali skatinti šlapimo akmenų susidarymą. Duokite juos saikingai ir keiskite daržoves, kad racionas būtų įvairus.

Taip, šviežia žolė yra natūralus jūrų kiaulyčių maistas. Pratinkite palaipsniui, rinkite ją švariose vietose ir duokite rankomis skintą, o ne vejapjovės nupjautą.

Smulkiai sukapota žolė greitai įkaista ir pradeda rūgti, todėl gali sukelti pilvo pūtimą ir sunkius virškinimo sutrikimus. Duokite tik šviežiai rankomis nuskintą žolę.

Jūrų kiaulyčių jaunikliai kietą maistą pradeda ėsti jau pirmomis dienomis. Iki maždaug 6 mėnesių jiems tinka liucernos šienas ir jaunikliams skirtos granulės, o vitamino C jiems reikia kasdien, kaip ir suaugusioms.

Jai reikia daugiau baltymų, kalcio ir vitamino C, todėl dažnai duodama liucernos šieno ir daugiau daržovių. Vaikingumas jūrų kiaulytėms rizikingas, todėl mitybą ir priežiūrą aptarkite su veterinaru.

Ne, sėklos, riešutai ir džiovinti vaisiai jūrų kiaulytėms per riebūs ar per saldūs, o kietos sėklos gali įstrigti gerklėje. Joms geriau tinka granulės ir šienas.

Kokybiško žiurkėnams skirto mišinio ar granulių, nedidelio kiekio šviežių daržovių ir šiek tiek gyvūninių baltymų, pavyzdžiui, virto kiaušinio ar miltinių kirmėlių. Šviežias vanduo turi būti visada.

Nykštukiniams žiurkėnams tinka smulkesnės sėklos ir mažiau cukraus, nes kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Kempbelo ar džiungarinis žiurkėnas, linkusios sirgti diabetu. Rinkitės jiems skirtą mišinį be saldžių priedų.

Taip, žiurkėnai yra visaėdžiai. Kelis kartus per savaitę galima duoti mažą gabalėlį virto kiaušinio, nepagardintos virtos vištienos ar kelias džiovintas ar gyvas miltines kirmėles.

Maisto kaupimas yra natūralus žiurkėno instinktas, tai normalu. Reguliariai patikrinkite slėptuvę ir išimkite gendantį šviežią maistą, bet visų sausų atsargų nepašalinkite.

Sirijos žiurkėnui paprastai pakanka maždaug valgomojo šaukšto mišinio per dieną, nykštukiniams – šiek tiek mažiau. Jei atsargos slėptuvėje nuolat didėja, porciją sumažinkite.

Tinka brokoliai, agurkai, morkos, cukinijos ir paprika, nedideliais gabalėliais. Nesuėstas daržoves išimkite po kelių valandų, kad jos nesugestų žiurkėno slėptuvėje.

Žiurkėnui negalima duoti šokolado, saldumynų, svogūnų, česnakų, žalių pupelių, karčiųjų migdolų, obuolių sėklų, sūrių ir riebių užkandžių. Citrusinių vaisių ir lipnių produktų taip pat geriau vengti.

Galima, bet nedaug: saulėgrąžos labai riebios, ir žiurkėnas jas renkasi pirmiausia. Geras mišinys neturėtų būti sudarytas daugiausia iš saulėgrąžų.

Sirijos žiurkėnams retkarčiais galima duoti mažą gabalėlį obuolio be sėklų ar uogą. Nykštukiniams žiurkėnams dėl polinkio į diabetą vaisių geriau neduoti arba duoti tik labai retai.

Lipnus ar aštriabriaunis maistas, pavyzdžiui, saldainiai ar riešutų sviestas, gali prilipti ar sužeisti skruostų maišelius. Jei skruostas ilgai išsipūtęs ar matyti pūliai, kreipkitės į veterinarą.

Iš esmės panašus, tačiau smiltpelėms reikia mažiau riebalų, todėl geriau rinktis joms skirtą mišinį su mažiau saulėgrąžų ir riešutų.

Vakare, kai jis pabunda ir tampa aktyvus. Šviežią maistą duokite vakare, o ryte išimkite tai, kas nesuėsta ir gali sugesti.