DUK: Maistas graužikams

Orientacinis kiekis – maždaug sauja lapinių žalumynų kiekvienam triušio svorio kilogramui per dieną, padalyta į kelias porcijas. Pradėkite nuo mažesnio kiekio ir stebėkite išmatas.

Duokite vieną naują žalumyną nedideliu kiekiu ir parą stebėkite išmatas. Jei jos tampa minkštos, to žalumyno kurį laiką neduokite, o jei viskas gerai, kiekį didinkite palaipsniui.

Ne, duonoje, sausainiuose, dribsniuose ir kituose kepiniuose daug krakmolo ir cukraus, kurie sutrikdo triušio žarnyno mikroflorą. Geriau pasiūlykite šieno ar žalumynų.

Retkarčiais galima duoti mažą gabalėlį obuolio be sėklų, banano ar kelias uogas, bet tik kaip skanėstą dėl didelio cukraus kiekio. Kasdien vaisių duoti nereikėtų.

Jaunam triušiukui reikia neriboto šieno, įskaitant liucernos, ir jaunikliams skirtų granulių. Šviežius žalumynus pradėkite duoti tik vėliau, labai mažais kiekiais, nes jo virškinimas dar jautrus.

Dažnai patariama pradėti maždaug nuo 12 savaičių amžiaus, po vieną rūšį ir labai mažais kiekiais. Anksčiau jauniklio žarnynas būna per jautrus ir gali sutrikti virškinimas.

Paprastai nuo maždaug 6 mėnesių iki metų amžiaus palaipsniui keičiamas liucernos šienas į žolių šieną ir mažinamas granulių kiekis. Perėjimas turėtų trukti kelias savaites.

Mitybos principai tie patys, tik porcijos mažesnės, pagal svorį. Nykštukinės veislės dažniau turi dantų problemų, todėl joms šienas ypač svarbus.

Ne, suaugę triušiai pieno produktų nevirškina, o jogurto skanėstuose dar ir daug cukraus. Triušiui tinka tik augalinis maistas.

Mažos ir sausos išmatos gali rodyti, kad triušis ėda per mažai šieno, geria per mažai ar jį skauda, o minkštos ir lipnios – per daug granulių, cukraus ar staigų maisto pakeitimą. Jei pokytis tęsiasi ar išmatų nebėra, kreipkitės į veterinarą.

Tinka kiaulpienės, gysločiai, kraujažolės, ramunėlės ir nedidelis kiekis dobilų. Rinkite tik tuos augalus, kuriuos tikrai atpažįstate, ir tik švariose vietose.

Taip, džiovintos kiaulpienės, avietės ar gervuogės lapai, ramunėlės ir kitos žolelės yra geras skaidulų šaltinis ir natūralus skanėstas. Rinkitės be pridėto cukraus.

Jūrų kiaulytės, kaip ir žmonės, pačios negamina vitamino C, todėl turi jo gauti su maistu kasdien. Jo trūkstant išsivysto skorbutas: skauda sąnarius, silpnėja imunitetas, prastėja kailis, kraujuoja dantenos.

Pagrindinis šaltinis – kasdien šviežios vitamino C turinčios daržovės, pavyzdžiui, paprika, ir šviežios jūrų kiaulytėms skirtos granulės su pridėtu vitaminu C. Sergančiai ar vaikingai jūrų kiaulytei dėl papildomo kiekio pasitarkite su veterinaru.

Daug vitamino C turi paprika, ypač raudona ir geltona, lapiniai kopūstai, petražolės, brokoliai ir Briuselio kopūstai. Petražolėse ir lapiniuose kopūstuose daug ir kalcio, todėl juos duokite saikingai.

Ne, vitaminas C granulėse laikui bėgant skyla, ypač nuo šilumos ir šviesos. Žiūrėkite pagaminimo ar tinkamumo datą, rinkitės mažesnes pakuotes, laikykite jas sandariai vėsioje tamsioje vietoje, o šviežios daržovės tegul lieka pagrindiniu šaltiniu.

Dažniausiai nerekomenduojama: vandenyje vitaminas C greitai suyra, sunku žinoti, kiek jo gyvūnas gauna, o pakitęs skonis gali sumažinti gėrimą. Geriau jį gauti su maistu, o papildus naudokite tik veterinaro patarimu.

Vangumas, nenoras judėti, skausmingi ar sutinę sąnariai, šiurkštus kailis, sumažėjęs apetitas, kraujuojančios dantenos ir lėtai gyjančios žaizdos. Pastebėję tokius požymius nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Neribotas šienas, kasdien švieži žalumynai ir daržovės, nedidelė porcija jūrų kiaulytėms skirtų granulių su vitaminu C ir šviežias vanduo. Skanėstų – tik retkarčiais.

Netinka bulvės ir jų lapai, svogūnai, česnakai, porai, avokadai, rabarbarai, žalios pupelės ir grybai. Jūrų kiaulytės yra žolėdės, todėl mėsos, pieno produktų ir duonos joms duoti negalima.