DUK: Pakratai graužikams

Graužikai kasa ir stumdo pakratus, todėl jie dažnai byra pro virbus ar per žemą padėklą. Padeda aukštesnis padėklas, apsauginės juostos aplink narvą ar akvariumo tipo talpa; tai normalus elgesys, kurio nereikėtų drausti mažinant pakratų kiekį.

Ne visada. Kasdien šalinamos šlapios vietos ir išmatos, o pilnas narvo plovimas su visų pakratų pakeitimu daromas rečiau, priklausomai nuo rūšies. Rausiantiems gyvūnams per dažnas pilnas valymas kelia stresą.

Dalinis keitimas reiškia, kad išimamos tik šlapios ir nešvarios pakratų dalys, o vietoje jų įberiama šviežių. Taip pakratai išlieka švarūs, sutaupoma pakratų, o gyvūnui išlieka pažįstama aplinka.

Pakratus keiskite, kai jaučiate amoniako ar aštrų šlapimo kvapą, pakratai sušlapę, sulipę, pilni išmatų ar pajuodę. Jei kvapas atsiranda jau po kelių dienų, valykite tualeto vietas dažniau arba rinkitės labiau sugeriančius pakratus.

Amoniakas susidaro skylant šlapimui pakratuose ir dirgina akis bei kvėpavimo takus, o ilgainiui gali prisidėti prie kvėpavimo ligų. Graužikai gyvena arti pakratų, todėl jie jaučia kvapą stipriau nei žmogus.

Narvą plaukite karštu vandeniu ir švelnia, bekvape priemone ar praskiestu actu, gerai nuskalaukite ir išdžiovinkite prieš pildami pakratus. Stiprios chloro ar kvapnios valymo priemonės gali dirginti gyvūno kvėpavimo takus.

Triušių ir jūrų kiaulyčių šlapime daug kalcio, todėl padėkle susidaro baltos nuosėdos. Jas lengviausia ištirpinti praskiestu actu, palaukus kelias minutes nušveisti, gerai nuplauti vandeniu ir išdžiovinti prieš pilant naujus pakratus.

Perkelkite gyvūną į saugią, uždarą vietą, pavyzdžiui, nešioklę ar aptvarą su slėptuve, toliau nuo kitų gyvūnų ir skersvėjų. Žiurkėnų ir kitų baikščių graužikų nežadinkite dieną vien dėl valymo, jei tai nebūtina.

Praverčia mažas samtelis ar mentelė tualeto kampams valyti, šepetėlis ir semtuvėlis, šiukšlių maišai ir šluostės. Paprastos priemonės, laikomos šalia narvo, palengvina kasdienį valymą ir padeda jo nepraleisti.

Pirštinės ir rankų plovimas po valymo yra gera higiena, nes graužikų išmatose ir šlapime gali būti žmogui perduodamų mikroorganizmų. Jei esate jautrus dulkėms, pravers ir kaukė.

Alergiją gali sukelti tiek pakratų dulkės, tiek gyvūno plaukai ar šlapimo baltymai, o šieno dulkės – dažna priežastis. Pabandykite nedulkančius popierinius ar kanapių pakratus, valykite su kauke ir pasitarkite su gydytoju.

Taip, dulkėti, kvepinti ar aromatinius aliejus turintys pakratai ir amoniakas iš nešvarių pakratų gali dirginti kvėpavimo takus. Čiaudulys, išskyros iš nosies ar sunkus kvėpavimas yra priežastis kreiptis į veterinarą.

Pododermatitas – tai pėdų padų uždegimas, dažnas triušiams, jūrų kiaulytėms ir žiurkėms. Jį skatina kietas, šiurkštus ar tinklinis dugnas, šlapi, nešvarūs pakratai ir antsvoris; pastebėję paraudusius ar žaizdotus padus kreipkitės į veterinarą.

Taip, ilgai gulint ant šlapių pakratų kailis sušlampa, oda dirginama šlapimo ir gali atsirasti uždegimų, ypač ilgaplaukėms jūrų kiaulytėms ir seniems gyvūnams. Pakratus laikykite sausus ir apžiūrėkite pilvą bei užpakalinę dalį.

Erkučių gali atnešti užkrėsti pakratai ar šienas, laikyti drėgnoje ar atviroje vietoje, tačiau jos plinta ir nuo kitų gyvūnų. Niežulys, plikės, pleiskanos ar šašai rodo, kad reikia veterinaro apžiūros; pats gydymo nepradėkite.

Kai kurie savininkai pakratus ir šieną kelias dienas laiko šaldiklyje, kad sunaikintų galimas erkutes ar vabzdžius. Tai nėra būtina su kokybiškais, sandariai supakuotais pakratais, tačiau gali būti naudinga, jei anksčiau buvo parazitų problemų.

Sergančiam ar silpnam gyvūnui dažniausiai tinka minkšti, nedulkantys ir lengvai keičiami pakratai, pavyzdžiui, popieriniai ar audinio paklotai, kad būtų lengva stebėti išmatas ir šlapimą. Laikykitės veterinaro patarimų.

Pakratai yra vieta, kur geriausiai matyti sveikatos pokyčiai: išmatų kiekis, forma, viduriavimas, šlapimo spalva ar kraujas. Pastebėję, kad išmatų mažiau ar jos keičiasi, ar šlapime yra kraujo, kreipkitės į veterinarą.

Ne visada: triušių šlapimas gali būti oranžinis ar rausvas dėl augalų pigmentų. Tačiau atskirti tai nuo kraujo namuose sunku, todėl jei spalva neįprasta, kartojasi ar triušis elgiasi kitaip, pasitarkite su veterinaru.

Jaunikliams tinka minkšti, nedulkantys pakratai be ilgų skaidulų, pavyzdžiui, popieriniai, ir pakankamai lizdo medžiagos, kad motina galėtų juos sušildyti. Pirmomis savaitėmis lizdo nejudinkite be būtinybės.