Kas tai per liga
Šią mutaciją turintis genas koduoja baltymą, kuris veikia kaip siurblys smegenų ir kitų organų kraujagyslių sienelėse: jis išstumia tam tikras medžiagas atgal iš smegenų ir padeda organizmui jų atsikratyti. Kai genas pakitęs, siurblys neveikia, ir kai kurie vaistai gali susikaupti smegenyse iki tokio lygio, kokio šuo be šio pakitimo nepasiektų. Tada ir atsiranda ženklų, pavyzdžiui, seilėjimasis, svyravimas ar drebulys.
Pakitimas paveldimas. Šuo, gavęs jį iš abiejų tėvų, būna jautresnis, tačiau ir šuo, turintis vieną pakitusią geno kopiją, gali būti jautresnis nei įprasta.
Kasdieniame gyvenime mutacija nieko nekeičia: šuo bėgioja, ėda ir žaidžia kaip bet kuris kitas. Ji svarbi tik tada, kai šuniui prireikia tam tikrų vaistų, todėl iš anksto apie ją pasakykite kiekvienam jį apžiūrinčiam veterinarijos gydytojui, o genetinio testo rezultatą laikykite kartu su kitais šuns dokumentais.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
- Gausiai seilėjasi
- Svyruoja ar klumpa
- Dreba visu kūnu
- Atrodo sutrikęs ar apatiškas
- Labai išsiplėtę vyzdžiai
Pati mutacija jokių ženklų nesukelia, todėl iš šuns išvaizdos ar elgesio jos neatpažinsite. Apie ją sužinoti galima tik atlikus genetinį testą, o jo rezultatą verta pasakyti kiekvienam šunį gydančiam veterinarijos gydytojui.
Kada kreiptis į veterinarą
Jei gavęs kokį nors vaistą šuo ima svyruoti, seilėtis, drebėti ar atrodo sutrikęs, veterinarijos gydytojo pagalbos reikia nedelsiant. Apie mutaciją ar jos tikimybę veterinarijos gydytojui pasakykite iš anksto, prieš skiriant bet kokį vaistą.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.