Kas tai per liga
Kai šuo nerimauja, jo kūnas lieka tarsi įjungtas pavojaus režimu: širdis plaka greičiau, šuo kvėpuoja tankiau, o streso hormonai neleidžia atsipalaiduoti, todėl jam sunku nurimti, ilsėtis ar net ėsti. Šuo negali savęs nuraminti, kad perkūnija praeis ar kad jūs netrukus grįšite, todėl jo baimė jam tokia pat tikra kaip ir tikras pavojus.
Nerimas gali kilti dėl šuns būdo, dėl to, kad šuniukystėje jis per mažai pažino pasaulį, dėl patirto išgąsčio ar didelių pokyčių namuose, o vyresniems šunims jis gali atsirasti silpstant jutimams ir atminčiai.
Kasdien padeda žinoti, kas jūsų šunį išgąsdina, ir turėti ramią, saugią vietą, kur jis galėtų pasitraukti. Bausmės baimę tik sustiprina, o pastovi dienotvarkė ir kantrybė padeda šuniui jaustis saugiau.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
- Neramiai vaikšto ir negali nurimti
- Alsuoja ar dreba be priežasties
- Cypia ar loja likęs vienas
- Gadina daiktus ar teršia namus
- Slepiasi ar visur sekioja jus
- Nuolat laižosi
Šuo gali neramiai vaikščioti, alsuoti, drebėti, cypti ar loti, slėptis, gadinti daiktus ar atlikti reikalus namuose, kai lieka vienas. Kai kurie šunys nuolat laižosi, praranda apetitą arba neatsitraukia nuo šeimininko nė per žingsnį.
Kada kreiptis į veterinarą
Kreipkitės į veterinarą, jei nerimas stiprėja, šuo žaloja save ar nustoja ėsti, arba jei ramus šuo staiga tapo baikštus, nes už elgesio pokyčių gali slypėti skausmas ar liga.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.