Kas tai per liga
Šuo vėsinasi daugiausia alsuodamas: oras, judėdamas per drėgną liežuvį ir kvėpavimo takus, išgarina vandenį ir taip nusineša šilumą. Kai oras karštas ar tvankus, šis mechanizmas nebesusidoroja, o jei šuo toliau bėgioja ar tiesiog būna įkaitusioje erdvėje, jo temperatūra vis kyla. Peržengus tam tikrą ribą, ima irti organizmo baltymai, pažeidžiamos smegenys, inkstai ir žarnynas, sutrinka kraujo krešėjimas.
Perkaisti gali bet kuris šuo, tačiau didesnė rizika tenka trumpasnukiams šunims su siaurais kvėpavimo takais, apkūniems ir tankaus kailio šunims, šuniukams, vyresniems šunims ir tiems, kurie turi širdies ar kvėpavimo sutrikimų. Pastatytas automobilis įkaista greitai, net vėsesnę dieną ir pravėrus langą.
Šiltomis dienomis vedžiokite šunį ryte ar vakare, kai vėsiau, trumpinkite žaidimus ir pasirūpinkite, kad pavėsis ir vanduo visada būtų po ranka. Niekada nepalikite šuns vieno automobilyje.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
- Smarkiai, garsiai alsuoja
- Tirštos, lipnios seilės
- Ryškiai raudonos ar blyškios dantenos
- Svyruoja ar atrodo sutrikęs
- Vemia ar viduriuoja
- Sukniumba ar netenka sąmonės
Šuo gali smarkiai alsuoti, tirštai seilėtis, jo dantenos tampa ryškiai raudonos arba blyškios, jis silpsta, svyruoja, vemia ar sukniumba. Pastebėję tokius ženklus, nelaukite ir iškart vežkite šunį pas veterinarą.
Kada kreiptis į veterinarą
Pastebėjus perkaitimo ženklų, veterinarijos gydytojo pagalbos reikia nedelsiant, net jei atrodo, kad šuniui jau geriau.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.