Pereiti prie turinio
Šiba inu nuotrauka

Šiba inu

Dar vadinama: Shiba dog, Shiba ken, Japanese Shiba Inu

Šiba inu yra mažiausia iš šešių Japonijoje pripažintų vietinių veislių, senovėje naudota medžioti smulkų žvėrelį tankiuose kalnų miškuose. Vardas „šiba” senojoje japonų kalboje reiškia krūmokšnį, ir viena versijų teigia, kad taip vadinta dėl rusvos kailio spalvos, primenančios rudenį nuspalvintus lapus. Po Antrojo pasaulinio karo veislė vos neišnyko, populiaciją teko atkurti iš kelių išlikusių linijų kaimo vietovėse. Dvigubas kailis byra intensyviai du kartus per metus, o likusį laiką šeriasi nuosaikiai, todėl reguliarus šukavimas neišvengiamas. Šunims būdingas savarankiškas, kartais užsispyręs charakteris, jie prisirišę prie šeimininko, bet nelinkę aklai vykdyti komandų vien todėl, kad taip liepta. Balsas irgi savitas: išsigandęs ar susijaudinęs šiba gali išleisti aukštą, veriantį garsą, japonų vadinamą „šiba klyksmu”. Patinas retai sveria daugiau nei 10 kilogramų, tad tai kompaktiškas, bet raumeningas šuo. Gyvenimo trukmė siekia 13-16 metų.

Peržiūrėti šiai veislei tinkamo dydžio šunų maistą

Šiba inu: kiek metų žmogaus metais?

  • 35–41 cmŪgis
  • 6.8–10 kgSvoris
  • 13–16 m.Gyvenimo trukmė
FCI grupė
Špicai ir šiaurietiško/senovinio tipo šunys
FCI sekcija
Section 5: Asian Spitz and related breeds
FCI
257
Kilmės šalis
Japan
  • Energingumas

    4/5
  • Dresuojamumas

    2/5
  • Draugiškumas šeimai

    3/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis

    2/5

Trumpai apie veislę

Ūgis

Patinai 38–41 cm

Patelės 35–38 cm

Svoris

Patinai 8–10 kg

Patelės 6.8–8 kg

Gyvenimo trukmė
13–16 m.
Kailis
dvigubas kailis, trumpo-vidutinio kietas viršutinis kailis (trumpas)

Temperamentas ir šeima

Šiba inu temperamento ir šeimos savybių vidurkis pagal šią veislę — vidutinis.

  • Draugiškumas šeimai 3/5
  • Draugiškumas vaikams 2/5
  • Draugiškumas kitiems šunims 2/5
  • Draugiškumas nepažįstamiems 2/5
  • Intelektas 4/5
  • Dresuojamumas 2/5

Energija, fiziniai krūviai ir erdvė

Šiba inu energijos ir fizinio aktyvumo poreikis — aukštas.

  • Energingumas 4/5
  • Fizinio krūvio poreikis 4/5
  • Tinkamumas butui 3/5
  • Medžioklinis instinktas grobiui 4/5
  • Medžioklinis instinktas 4/5

Sarginės savybės ir budrumas

Šiba inu sarginės ir budrumo savybės — vidutinis.

  • Sarginės savybės 2/5
  • Budrumas 4/5
  • Lojimas 2/5

Kailio priežiūra

Šiba inu kailio priežiūros poreikis — žemas.

  • Šėrimasis (vilnos kritimas) 4/5
  • Seilėjimasis 1/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis 2/5

Gyvenimas kartu: Šiba inu

Jūs pašaukiate, šiba inu pakelia ausį, apsvarsto pasiūlymą ir nusprendžia, kad šiandien jis jam netinka. Tai ne kvailumas, o kaip tik priešingai: šis Japonijos šuo labai protingas, tik į mokymą žiūri kaip į derybas. Trumpos, įdomios treniruotės su gerais skanėstais veikia, kartojimas dešimt kartų iš eilės nebeveikia. Kantrybės prireiks daug, o humoro jausmo dar daugiau.

Energijos jam netrūksta, tad kasdien reikia ilgo pasivaikščiojimo ir progos pasilakstyti saugioje, aptvertoje vietoje. Medžioklės instinktas stiprus: katė, kiškis ar balandis gali akimirksniu nutraukti visą jūsų mokymą, todėl atvirose vietose pavadėlį laikykite rankoje, o kiemo tvorą patikrinkite, ar nėra spragų.

Su savo žmonėmis šiba inu prisirišęs, bet savaip, be perdėto glėbesčiavimosi. Svetimus jis stebi iš atstumo, apie neįprastus įvykius praneša, nors nuolat neloja. Su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, jis ne visada sutaria, o su mažais vaikais, kurie nori jį apkabinti, geriau nuo pat pradžių nustatyti aiškias taisykles. Bute jis gali gyventi, jei gauna pakankamai judėjimo, o jo švarumas namuose nustebina net tuos, kurie anksčiau turėjo kates.

Priežiūra ir kailis

Trumpas, šiurkštus išorinis kailis ir tanki pavilnė šiba inu daro beveik nepralaidų lietui, o jūsų namus du kartus per metus paverčia kailio fabriku. Šėrimo sezonu pavilnė krenta kuokštais, ir tada šukuoti verta kasdien, geriausiai lauke, su pavilnės šukomis ir šepečiu. Likusiais mėnesiais užtenka kartą per savaitę perbraukti kailį šepečiu. Maudyti dažnai nereikia: šis šuo pats savimi rūpinasi beveik kaip katė, o per dažnas muilas tik išsausina odą. Šukuodami praskleiskite kailį ir pažiūrėkite į odą, ypač jei šuo pradėjo dažniau kasytis.

Ausys stačios ir atviros, tad viskas matyti iš karto: kartą per savaitę pažiūrėkite vidun, pauostykite ir nuvalykite matomą dalį vatos diskeliu, į ausies kanalą nelįsdami. Akis apžiūrėkite, kai šuo ramus, ir išskyras kampučiuose nuvalykite švaria drėgna servetėle; paraudusi ar ašarojanti akis yra proga pasirodyti veterinarui. Šiba inu turi savo nuomonę apie bet kokią priežiūrą, tad trumpos procedūros su skanėstu ir gerai nuotaikai pasibaigusiomis pastangomis pasiteisins labiau nei viena ilga kova.

Sveikata ir galimos ligos

Lapės veidas, garbanota uodega ir žvilgsnis, kuriuo jus vertina, o ne garbina: šiba inu yra kompaktiškas, tvirtas šuo, galintis gyventi trylika–šešiolika metų. Jo sveikatos rūpesčiai daugiausia smulkesni ir kasdieniški: oda, keliai, dantys ir nervai. Pastebėti juos anksti padeda įprotis šunį apžiūrėti ir pažinti jo įprastą elgesį, o sprendimus geriausia priimti kartu su veterinaru.

Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.

  • Alergijos

    Alergija yra per stipri imuninės sistemos reakcija į tai, kas šiaip nekenksminga: žiedadulkes, dulkių erkutes ar kokią nors maisto sudedamąją dalį. Šiba inu tai gali parodyti laižydamas letenas, kasydamasis ar trindamasis snukį į kilimą, o tankiame kailyje pasislėpusi paraudusi oda išryškėja tik praskleidus plaukus. Kas sukelia niežulį, nustatyti gali tik veterinaras, tad spėlionių namuose geriau nepradėti.

  • Girnelės išnirimas

    Kelio girnelė iššoka iš savo griovelio ir kurį laiką lieka šone, kol vėl grįžta į vietą. Pastebėsite tai kaip trumpą šuoliuką ant trijų kojų vidury pasivaikščiojimo, po kurio šuo vėl bėga taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Šiba inu yra judrus, mėgstantis šokinėti šuo, tad tokį epizodą verta parodyti veterinarui, net jei jis atrodo nekaltas.

  • Dantų ir dantenų ligos

    Apnašos ant dantų kietėja į akmenis, o po jais užsidegusios dantenos ilgainiui gali pažeisti ir danties atramą. Nemalonus kvapas iš burnos, rausvos dantenos ar šuo, kuris ėda atsargiai, kramtydamas viena puse, yra ženklai pažiūrėti giliau. Ne vienas šiba inu nemėgsta, kai jam lenda į burną, todėl dantų priežiūrą pradėkite nuo mažens, kol tai dar žaidimas, o ne derybos.

  • Nerimas

    Nerimas yra būsena, kai šuo jaučiasi nesaugus ir negali nusiraminti: dėl garsų, naujų vietų, svetimų žmonių ar atsiskyrimo nuo jūsų. Šiba inu tai gali rodyti ne lojimu, o nerimastingu vaikščiojimu, nuolatiniu laižymusi ar griežtu atsisakymu bendradarbiauti. Ši veislė santūri su nepažįstamais ir turi stiprų charakterį, tad jei pastebite, kad jūsų šuo įsitempęs vis labiau, pasikalbėkite su veterinaru ar elgsenos specialistu.

Ėdalas vidutinių veislių šunims — pigiausias už kg

Sąrašas sudarytas pagal veislės svorį (10 kg), o ne pagal konkrečią veislę: parduotuvės ėdalą ženklina šuns dydžiu, todėl visos to paties dydžio veislės gauna tą patį sąrašą. Kainos atnaujinamos kasdien.

≈ 145 g sauso ėdalo per dieną, nuo 7,84 € per mėnesį Kastruotam, įprastai aktyviam 8,2 kg šuniui. Apskaičiuokite savo šuniui

Visas ėdalas šunims →