Pereiti prie turinio
Australijos aviganis nuotrauka

Australijos aviganis

Dar vadinama: Aussie

Nepaisant pavadinimo, Australijos aviganis iš tikrųjų susiformavo Jungtinėse Valstijose XIX-XX amžiuje, tarp bandų šunų, atsivežtų baskų piemenų per Australiją į Kalifornijos ranchus. Patinas gali sverti iki 32 kilogramų, kūnas raumeningas, sportiškas, o vidutinio ilgio banguotas ar tiesus dvigubas kailis dažnai būna merle spalvos, susijusios su konkrečiu genu, kuris homozigotinėje formoje gali sukelti sveikatos problemas, tad veisimas reikalauja atsargumo. Ranchuose šuo iki šiol naudojamas varyti galvijus ir avis, o dabar dažnai sutinkamas ir sporto varžybose dėl vikrumo bei greito reagavimo. Be pakankamo fizinio ir protinio krūvio šis šuo gali tapti destruktyvus arba pradėti gaudyti automobilius bei dviratininkus, imituodamas bandos varymą. Su vaikais žaismingas, bet reikalauja ankstyvos dresūros. Gyvenimo trukmė siekia 12-15 metų.

Peržiūrėti šiai veislei tinkamo dydžio šunų maistą

Australijos aviganis: kiek metų žmogaus metais?

  • 46–58 cmŪgis
  • 16–32 kgSvoris
  • 12–15 m.Gyvenimo trukmė
FCI grupė
Aviganiai ir galvijų šunys (išskyrus Šveicarijos galvijų šunis)
FCI sekcija
Section 1: Sheepdogs
FCI
342
Kilmės šalis
United States
  • Energingumas

    5/5
  • Dresuojamumas

    5/5
  • Draugiškumas šeimai

    5/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis

    3/5

Trumpai apie veislę

Ūgis

Patinai 51–58 cm

Patelės 46–53 cm

Svoris

Patinai 25–32 kg

Patelės 16–25 kg

Gyvenimo trukmė
12–15 m.
Kailis
dvigubas kailis, vidutinio ilgio, banguotas arba tiesus (vidutinio ilgio)

Temperamentas ir šeima

Australijos aviganis temperamento ir šeimos savybių vidurkis pagal šią veislę — aukštas.

  • Draugiškumas šeimai 5/5
  • Draugiškumas vaikams 4/5
  • Draugiškumas kitiems šunims 4/5
  • Draugiškumas nepažįstamiems 3/5
  • Intelektas 5/5
  • Dresuojamumas 5/5

Energija, fiziniai krūviai ir erdvė

Australijos aviganis energijos ir fizinio aktyvumo poreikis — vidutinis.

  • Energingumas 5/5
  • Fizinio krūvio poreikis 5/5
  • Tinkamumas butui 2/5
  • Medžioklinis instinktas grobiui 3/5
  • Medžioklinis instinktas 2/5

Sarginės savybės ir budrumas

Australijos aviganis sarginės ir budrumo savybės — vidutinis.

  • Sarginės savybės 3/5
  • Budrumas 4/5
  • Lojimas 3/5

Kailio priežiūra

Australijos aviganis kailio priežiūros poreikis — vidutinis.

  • Šėrimasis (vilnos kritimas) 4/5
  • Seilėjimasis 1/5
  • Kirpimo/šukavimo poreikis 3/5

Gyvenimas kartu: Australijos aviganis

Australijos aviganis įsistebeilija į jus ir laukia. Ne maisto, ne glostymo, o užduoties – ir jei jos negaus, pasiskirs pats. Nepaisant pavadinimo, ši veislė išvesta Jungtinėse Valstijose ganyti gyvulius, ir tas darbinis protas niekur nedingo: tai vienas protingiausių ir lengviausiai mokomų šunų, kokius sutiksite, bet ir vienas reikliausių. Paklusnumas, triukai, agility, paieškos žaidimai – jam tinka viskas, kas užima ir kojas, ir galvą.

Su savo šeima jis atsidavęs ir meilus, su vaikais kantrus, nors kartais bando juos ganyti – suka ratus aplink ir stumdo nosimi į „bandą“. Svetimus jis pasitinka santūriai, kol susipažįsta, ir praneša apie viską, kas vyksta už tvoros. Su kitais šunimis sutaria neblogai, ypač jei socializuotas iš mažens.

Tipinė diena – ilgas aktyvus rytas: bėgimas, žaidimai ar treniruotė, paskui protinė užduotis dienos viduryje ir dar vienas rimtas išėjimas vakare. Butas ir pasivaikščiojimas aplink kvartalą jam per maža; nuobodžiaujantis aviganis greitai suranda sau darbą, ir jis ne visada jums patiks. Bet jei mėgstate judėti ir mokytis kartu, geresnio partnerio sunku rasti.

Priežiūra ir kailis

Australijos aviganio vidutinio ilgio, tiesus ar banguotas kailis su tankiu pavilniu atrodo lengvai prižiūrimas, kol neprasideda šerimasis – tada pavilnio užteks dar vienam šuniui. Kartą ar du per savaitę iššukuokite jį iki pat odos, ypač už ausų, ant „kelnaičių“ ir po uodega, kur plaukai mėgsta veltis, o šerimosi laikotarpiu – kasdien. Šukuodami tuo pačiu apžiūrėkite odą ir patikrinkite, ar po aktyvaus pasivaikščiojimo miške kailyje neliko varnalėšų ar erkių.

Ausis ir akis apžiūrėkite kas savaitę: ausys viduje turi būti švarios ir be kvapo, akys – skaidrios, be drumstumo ar nuolatinio ašarojimo; kampučius prireikus nuvalykite drėgna minkšta šluoste. Nagus trumpinkite, kai jie ima kaukšėti į grindis – net daug bėgiojantis šuo jų ne visada pakankamai nudildo. O dantis valykite šunims skirtu šepetėliu ir pasta, geriausia kasdien, kol tai tampa tokiu pat ritualu kaip vakarinis pasivaikščiojimas.

Sveikata ir galimos ligos

Australijos aviganis – tvirtas, darbui sukurtas šuo, gyvenantis maždaug dvylika–penkiolika metų. Ilgas jo sveikatos sąrašas daugiausia apie akis ir genus, o tai gera žinia: daugelį šių dalykų galima patikrinti dar prieš perkant šuniuką, paklausus veisėjo apie tėvų akių, sąnarių ir genetinius tyrimus. Visa kita – akylumas kasdienybėje ir veterinarijos gydytojas, kai kas nors atrodo ne taip.

Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.

  • Alkūnių ir klubų displazija

    Tai sąnarių vystymosi sutrikimas: šuniukui augant alkūnės ar klubo sąnario dalys nesusiformuoja tiksliai viena prie kitos, todėl sąnarys juda netolygiai ir ilgainiui dyla. Galite pastebėti šlubčiojimą priekine koja po aktyvios dienos, sunkesnį atsikėlimą po miego ar nenorą šokti į automobilį. Aviganiui, kuris norėtų bėgti visą dieną, sveiki sąnariai yra pagrindas, todėl verta paklausti veisėjo apie tėvų sąnarių tyrimus, o šlubavimą parodyti veterinarui.

  • Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)

    Tai paveldima liga, kai akies tinklainė – šviesai jautrus sluoksnis akies gale – pamažu nyksta, o regėjimas silpnėja. Pirmiausia ji išsiduoda prieblandoje: šuo ima nenoriai eiti į tamsų kambarį, užkliūva už daiktų vakare ar ilgiau žiūri, prieš šokdamas nuo laiptų. Šiai veislei yra genetinis testas, todėl verta paklausti veisėjo apie tėvų rezultatus, o regėjimo pokyčius aptarti su veterinaru.

  • Kolių akių anomalija

    Tai įgimtas akies užpakalinės dalies vystymosi sutrikimas, kuris gali būti visai nežymus arba paveikti regėjimą. Iš šalies jos galite visai nepastebėti, todėl ją aptinka veterinaras, apžiūrėdamas šuniuko akių dugną. Australijos aviganiams yra genetinis šios anomalijos testas, tad prieš imdami šuniuką paklauskite veisėjo apie tėvų tyrimus.

  • Katarakta

    Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas: skaidrus lęšis tampa pieniškas, ir šviesa per jį sunkiau pasiekia tinklainę. Galite pastebėti melsvai baltą ar pilką atspalvį vyzdyje, o šuo gali pradėti nepasitikėti savimi nepažįstamoje vietoje ar prastai pagauti mėtomą žaislą. Australijos aviganiams žinoma paveldima jos forma, todėl bet kurį drumstumą akyje turėtų apžiūrėti veterinaras.

  • Rainelės koloboma

    Tai įgimtas tarpas ar plyšelis akies rainelėje, todėl vyzdys gali atrodyti neįprastos formos, o akis prasčiau reguliuoja patenkančios šviesos kiekį. Galite pastebėti, kad šuo prisimerkia ryškioje saulėje arba kad vienos akies vyzdys atrodo kitoks nei kitos. Australijos aviganių akys būna įvairiausių spalvų, ir rainelėje lengva ką nors praleisti, todėl akis per šuniuko apžiūrą verta įvertinti veterinarui.

  • Epilepsija ir traukuliai

    Epilepsija – tai pasikartojantys traukulių priepuoliai, kai smegenyse kyla nekontroliuojamas elektrinis aktyvumas. Priepuolis gali atrodyti kaip griuvimas ant šono su kojų mosavimu, seilėjimasis ir sąmonės netekimas, bet kartais tai tik keistas žvilgsnis į tuštumą ar trūkčiojantis snukis. Jei jūsų aviganis patyrė pirmąjį traukulių priepuolį arba jis užsitęsė ar kartojasi, veterinaro pagalbos reikia nedelsiant.

  • MDR1 geno mutacija (jautrumas vaistams)

    Tai paveldima geno klaida, dėl kurios kai kurios veikliosios medžiagos iš kraujo nepašalinamos iš smegenų taip, kaip turėtų, todėl kai kurie vaistai net įprastu kiekiu gali paveikti šunį daug stipriau nei kitus. Iš šuns išvaizdos ar elgesio jos nepamatysite – ją parodo paprastas genetinis testas. Australijos aviganiams šis testas labai prasmingas, todėl sužinokite savo šuns rezultatą ir praneškite jį kiekvienam veterinarui, kuris jį gydo, prieš skiriant bet kokius vaistus.

  • Kurtumas

    Kurtumas gali būti įgimtas viena ar abiem ausimis ir siejamas su genais, nuo kurių priklauso kailio spalva. Galite pastebėti, kad šuniukas nereaguoja į savo vardą ar beldimą, kai nemato jūsų, sunkiai pabunda arba išsigąsta, kai jį paliečiate iš nugaros. Veterinaras gali patikrinti klausą specialiu tyrimu; o kurčias aviganis puikiai išmoksta rankų ženklų – protas jam leidžia.

  • Limfoma (limfosarkoma)

    Limfoma – tai limfocitų, vienos iš baltųjų kraujo ląstelių rūšių, vėžys, paliečiantis limfmazgius ir kitus organus. Ją kartais pirmiausia užčiuopiate patys: neskausmingi padidėję gumbai po apatiniu žandikauliu, priešais pečius ar už kelių, kartais kartu su vangumu ir menkesniu apetitu. Glostydami aviganį po tankiu kailiu, pagal įprotį perbraukite ir šias vietas, o bet kokį patinimą parodykite veterinarui.

  • Hemangiosarkoma

    Tai piktybinis navikas, augantis iš kraujagyslių sienelių ląstelių, pavyzdžiui, vidaus organuose, ir jis gali staiga pradėti kraujuoti. Ilgai jis gali nesukelti jokių ženklų, o tada šuo staiga tampa labai silpnas, jo dantenos išblykšta, pilvas išsipučia ar jis sukniumba. Toks staigus silpnumas yra skubus atvejis: jūsų aviganiui veterinaro pagalbos reikia nedelsiant.

Ėdalas didelių veislių šunims — pigiausias už kg

Sąrašas sudarytas pagal veislės svorį (32 kg), o ne pagal konkrečią veislę: parduotuvės ėdalą ženklina šuns dydžiu, todėl visos to paties dydžio veislės gauna tą patį sąrašą. Kainos atnaujinamos kasdien.

≈ 325 g sauso ėdalo per dieną, nuo 17,80 € per mėnesį Kastruotam, įprastai aktyviam 24,5 kg šuniui. Apskaičiuokite savo šuniui

Visas ėdalas šunims →