Kas tai per liga
Klausa priklauso nuo mažyčių plaukuotųjų ląstelių vidinėje ausyje, kurios garsą paverčia nerviniais signalais. Jei šios ląstelės nesusiformuoja tinkamai ar žūva, garsas nebepasiekia smegenų, kad ir kaip atrodytų išorinė ausis. Įgimtas kurtumas siejamas su genais, tarp jų ir su tais, kurie lemia baltą ar marmurinę (merle) kailio spalvą, ir išryškėja per pirmąsias gyvenimo savaites. Vėliau klausa gali susilpnėti dėl senėjimo, užsitęsusio ausų uždegimo, traumos ar stipraus triukšmo.
Kurčias šuo nežino, kad kažko netenka, ir labiau pasikliauja rega, uosle bei vibracijomis. Kasdienybė sklandesnė, kai jo dėmesį patraukiate rankų ženklais, lengvu prisilietimu ar šviesos mirktelėjimu, o arti gatvių šuo vedžiojamas su pavadėliu ar laikomas saugiai aptvertame kieme.
Kurčią šunį žadinkite švelniai, pavyzdžiui, priartindami ranką prie jo nosies, kad pabudęs jis neišsigąstų.
Požymiai, kuriuos galite pastebėti
- Nereaguoja į savo vardą
- Neatsiliepia į durų skambutį ar plojimą
- Sunkiai pabunda
- Išsigąsta netikėtai paliestas
- Loja garsiau nei anksčiau
- Dairosi, iš kur sklinda garsas
Šuo nereaguoja į savo vardą, durų skambutį ar triukšmą, sunkiai pabunda ir išsigąsta, kai prie jo prieinama netikėtai. Šuniukas, girdintis tik viena ausimi, gali sunkiai nustatyti, iš kur sklinda garsas.
Kada kreiptis į veterinarą
Užsiregistruokite pas veterinarijos gydytoją, jei šuo nustojo reaguoti į garsus ar šuniukas atrodo negirdintis. Kreipkitės skubiau, jei klausos susilpnėjimą lydi ausies skausmas, išskyros, galvos pakreipimas ar pusiausvyros sutrikimas.
Tai bendro pobūdžio informacija, o ne veterinaro patarimas. Dėl jūsų šuns sveikatos, tyrimų ir gydymo kreipkitės į veterinarą.