DUK: Augalai žuvims

Taip, sveiki ir greitai augantys augalai sunaudoja nitratus, fosfatus ir šviesą, todėl dumbliams lieka mažiau maisto. Daugiausia padeda tankus apsodinimas, plūduriuojantys augalai ir subalansuotas apšvietimas su trąšomis.

Naujame akvariume augalai dar neįsišakniję ir auga lėtai, o biologinis balansas nenusistovėjęs, todėl dumbliai lengvai pasinaudoja maisto medžiagomis. Pirmąsias savaites trumpinkite šviesos laiką, dažniau keiskite vandenį ir sodinkite daugiau greitai augančių augalų.

Nuo kietų lapų, pavyzdžiui, anubijų, dumblius galima švelniai nubraukti pirštais ar minkštu šepetėliu. Stipriai apaugusius lapus geriau nukirpti, o ilgainiui sumažinti šviesą, sureguliuoti trąšas ir pasitelkti dumbliais mintančias krevetes ar sraiges.

Kai kurios dumblių naikinimo priemonės gali pakenkti jautriems augalams, krevetėms ar sraigėms, todėl prieš naudodami atidžiai perskaitykite etiketę. Ilgalaikiam rezultatui svarbiau pašalinti priežastį: šviesos, trąšų ir CO2 disbalansą.

Rudos, lengvai nubraukiamos apnašos dažniausiai yra diatomėjos, kurios būdingos naujiems akvariumams ir silikatų turinčiam vandeniui. Paprastai jos išnyksta per kelias savaites, kai akvariumas susibrandina, o jas mielai ėda sraigės ir kai kurios žuvys.

Juodoji barzda – tai tamsūs, kuokšteliais augantys raudondumbliai, dažnai siejami su svyruojančiu CO2 kiekiu ir per maža srove. Apaugusius lapus nukirpkite, užtikrinkite stabilų CO2, gerą vandens judėjimą ir reguliarų vandens keitimą.

Taip, augalai sunaudoja nitratus augimui, todėl gausiai apsodintame akvariume jų kaupiasi mažiau. Vis dėlto augalai nepakeičia reguliaraus vandens keitimo, o geriausiai nitratus sugeria greitai augantys ir plūduriuojantys augalai.

Gelstantys lapai dažnai rodo maisto medžiagų trūkumą: seni lapai gelsta trūkstant azoto ar kalio, jauni – trūkstant geležies. Taip pat tai gali lemti šviesos stoka ar natūralus senų lapų nykimas, todėl stebėkite, kurie lapai keičia spalvą.

Mažos skylutės senuose lapuose dažnai rodo kalio trūkumą, o didesnės ir netaisyklingos gali atsirasti, kai lapus graužia žuvys ar sraigės. Patikrinkite, ar tręšiate pakankamai, ir stebėkite, kas akvariume minta augalais.

Kriptokorinoms būdingas vadinamasis tirpimas, kai po persodinimo ar staigaus vandens parametrų pokyčio lapai suminkštėja ir sunyksta. Šaknų nejudinkite, pašalinkite pūvančius lapus ir palaukite, nes paprastai po kelių savaičių išauga nauji lapai.

Augalai dažniausiai sustoja, kai trūksta šviesos, CO2 ar kurio nors maisto elemento, arba kai jie dar prisitaiko po persodinimo. Patikrinkite apšvietimo laiką, tręšimą ir vandens parametrus, o pokyčius darykite po vieną, kad matytumėte, kas padėjo.

Stiebai pūva, kai yra sužaloti sodinant, suspausti metaliniu svarmeniu, pasodinti per tankiai arba grunte trūksta deguonies. Supuvusią dalį nukirpkite, sveiką viršūnę įsodinkite iš naujo ir palikite tarp stiebelių daugiau vietos.

Blyškūs, balti ar skaidrūs nauji lapai dažnai rodo geležies, mangano ar kitų mikroelementų trūkumą, o kartais ir CO2 stoką. Pabandykite bendras trąšas su mikroelementais ir stebėkite, ar nauji lapai užauga sveikos spalvos.

Anubijos šakniastiebis dažniausiai pūva, kai jis užkastas į gruntą, sužalotas arba ilgai buvo prastomis sąlygomis. Supuvusią minkštą dalį nupjaukite iki sveikos, o likusį augalą pritvirtinkite prie akmens ar medžio virš grunto.

Patys augalai žuvų ligų nesukelia, tačiau ant augalų iš kito akvariumo gali atkeliauti parazitų ar ligų sukėlėjų. Todėl naujus augalus verta karantinuoti ar rinktis in vitro, o pastebėję sergančių žuvų požymių kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kai kurie žuvų gydymo preparatai gali pakenkti augalams, krevetėms ar sraigėms ir sutrikdyti filtro bakterijas. Gydymą derinkite su veterinarijos gydytoju, laikykitės etiketės ir, jei įmanoma, sergančias žuvis gydykite atskirame karantino akvariume.

Ant lapų kietame vandenyje, ypač kai augalai intensyviai auga be CO2, gali nusėsti balkšvos kalkių apnašos. Jos augalams nepavojingos, bet mažina šviesą, todėl jas galima nubraukti, o problemą sumažina CO2 tiekimas ar minkštesnis vanduo.

Persodinti augalai patiria stresą: dalis lapų gali sunykti, kol šaknys prisitaiko prie naujo grunto ir vandens. Persodinkite kuo rečiau, šaknų nelaužykite ir kelias savaites po persodinimo nesitikėkite spartaus augimo.

Ištįsę, retais lapais augantys augalai dažniausiai rodo šviesos trūkumą, o kartais ir per aukštą temperatūrą. Perkelkite juos arčiau šviesos, pagerinkite apšvietimą ir nukirpkite ištįsusias dalis, kad augalai šakotųsi tankiau.

Iš dalies taip: svarbu, ar keičiasi seni ar jauni lapai, ar atsiranda skylučių, dėmių ar blyškumas. Tačiau požymiai dažnai panašūs, todėl verta kartu įvertinti apšvietimą, CO2, tręšimą ir pasitikrinti vandens parametrus testais.