DUK: Augalai žuvims

Daugelis sraigių naudingos: jos ėda dumblius, pūvančius lapus ir likusį maistą, o kai kurios purena gruntą. Tačiau gausiai šeriamame akvariume jos labai prisidaugina, todėl jų skaičių dažniausiai reguliuoja maisto kiekis.

Labirintinės žuvys, kaip gaidžiukai ar gurami, natūraliai gyvena tankiai apaugusiuose vandenyse, todėl augalai ir plūduriuojanti danga joms mažina stresą. Kai kurie patinai iš plūduriuojančių augalų ir burbuliukų stato lizdus.

Plastikiniai dirbtiniai augalai standesni, ilgaamžiai ir lengvai valomi, bet jų kraštai kartais būna aštrūs. Šilkiniai minkštesni ir natūraliau juda vandenyje, todėl labiau tinka ilgapelekėms žuvims, kaip gaidžiukai ar vualiažuvės.

Dirbtinius augalus išimkite ir šepetėliu nuvalykite dumblius šiltu vandeniu be ploviklių ar muilo. Prieš grąžindami gerai išskalaukite, o stipriai apaugusius galima pamirkyti pagal akvariumo priemonių gamintojo nurodymus ir kruopščiai nuplauti.

Akvariumams skirti dirbtiniai augalai pagaminti iš vandeniui atsparių medžiagų ir yra saugūs. Venkite dekoratyvinių namų gėlių, kurios gali išskirti dažų ar turėti vielos, ir patikrinkite, ar lapų kraštai nėra aštrūs.

Paprastas būdas – perbraukti per augalą nailonine kojine: jei ji užkimba, augalas gali plėšyti švelnius pelekus. Tai ypač svarbu gaidžiukams ir kitoms ilgapelekėms žuvims, kurioms geriau rinktis šilkinius augalus.

Taip, dumbliai apauga ir dirbtinius augalus, nes jie nekonkuruoja dėl maisto medžiagų. Todėl akvariume vien su dirbtiniais augalais dažniau tenka valyti dekoracijas, riboti šviesos laiką ir reguliariai keisti vandenį.

Laikui bėgant dirbtiniai augalai nuo šviesos ir valymo gali šiek tiek išblukti ar sustandėti. Kokybiški akvariumams skirti augalai išlaiko spalvą ilgiau, o išblukusius ar sutrūkinėjusius verta pakeisti.

Dauguma dirbtinių augalų turi sunkų pagrindą, kurį galima įkasti į gruntą ar prispausti akmeniu. Lengviems augalams be pagrindo naudokite svarmenėlius ar pritvirtinkite juos prie dekoracijos, kad neplūduriuotų.

Vandens vėžliai dažnai ėda ir drasko gyvus augalus, todėl jų akvariumuose dažniau naudojami tvirti dirbtiniai augalai. Rinkitės didelius, sunkiu pagrindu augalus, kurių vėžlys negalėtų nuplėšti ir praryti smulkių dalių.

Kai kurios žuvys ikrus deda ir ant dirbtinių augalų ar nerštinių šluotelių, ypač smulkialapių ir minkštų. Gyvi augalai papildomai suteikia mikroorganizmų mailiaus maistui, todėl auginant mailių jie dažnai praktiškesni.

Gyviems augalams dažnai reikia trąšų, tinkamo šviestuvo ir kartais CO2, o dirbtiniai po pirkimo papildomų išlaidų beveik nereikalauja. Nereiklūs gyvi augalai su vidutine šviesa ir retais tręšimais išlaikymu ne ką skiriasi.

Nano akvariumui tinka mažai augantys ir lėti augalai: mažosios anubijos, bucefalandros, kriptokorinos, samanos, mažosios sagitarijos ir plūduriuojantys augalai. Venkite didelių echinodorų ir greitai augančių stiebinių augalų, kurie greitai užpildys erdvę.

Vėsiame vandenyje gerai auga elodėjos, nertis, valisnerijos, kai kurios sagitarijos, Javos samanos ir marimo. Daugelis atogrąžų augalų vėsiame vandenyje auga lėtai, todėl rinkitės vėsą toleruojančias rūšis.

Kai kurie akvariumo augalai, pavyzdžiui, elodėjos, nertis ar valisnerijos, gali augti ir tvenkinyje šiltuoju metų laiku. Atogrąžų augalai Lietuvos žiemos neišgyvena, o svetimas rūšis saugokite, kad nepatektų į natūralius vandens telkinius.

Ne, akvariumo augalų negalima išmesti į natūralius vandens telkinius, nes svetimos rūšys gali plisti ir kenkti vietinei gamtai. Perteklinius augalus atiduokite kitiems akvariumininkams arba išdžiovinkite ir išmeskite į kompostą ar buitines atliekas.

Paludariume vandens dalyje auga įprasti akvariumo augalai, o drėgnoje sausumos dalyje – anubijos, bucefalandros, samanos, papartėliai ir kiti drėgmę mėgstantys augalai. Daug akvariumo epifitų gerai auga ir iš dalies virš vandens.

Kietame, šarminiame vandenyje gerai auga anubijos, Javos papartis, valisnerijos ir kai kurios kriptokorinos. Ciklidai dažnai rausia, todėl augalus tvirtinkite prie akmenų, o didesnių augalų šaknis apsaugokite akmenimis.

Kai kurių kambarinių augalų, pavyzdžiui, epipremnų ar spatifilų, šaknis galima laikyti akvariumo vandenyje, o lapus virš jo. Tokios šaknys sugeria nitratus, tačiau patys augalai neturi būti panardinti, o lapai neturi kristi į vandenį.

Ne, kai kurie sausumos augalai, pavyzdžiui, dracenos ar kai kurie bambukai, kartais parduodami kaip akvariumo augalai, bet panardinti po kelių savaičių ar mėnesių supūva. Prieš pirkdami pasitikrinkite, ar augalas tikrai vandens augalas.