DUK: Filtrai žuvims

Gamintojai nurodo, kokio tūrio akvariumui filtras skirtas. Rinkitės pagal savo akvariumo litražą, o jei žuvų daug ar jos didelės, pavyzdžiui, auksinės žuvelės ar cichlidės, verta imti filtrą, skirtą šiek tiek didesniam akvariumui.

Filtro kempines reguliariai praplauna akvariumo vandeniu ir keičia tik tada, kai jos susidėvi, suyra ar nebeatgauna formos. Keisti verta po dalį, o ne visas iš karto, kad neprarastumėte naudingųjų bakterijų.

Dažniausiai naudojami vidiniai filtrai, išoriniai (kanistriniai) filtrai, ant akvariumo krašto kabinami filtrai ir kempininiai filtrai su oro kompresoriumi. Dar būna dugno, viršutiniai ir sampo filtrai, kurie labiau paplitę dideliuose ar jūriniuose akvariumuose.

Vidinis filtras pigesnis, paprasčiau įrengiamas ir tinka mažiems bei vidutiniams akvariumams, bet užima vietos viduje. Išorinis talpina daugiau filtravimo medžiagų, yra tylesnis ir rečiau valomas, todėl dažniau renkamasi didesniems akvariumams.

Daugumai akvariumų filtras būtinas: jis sulaiko nešvarumus, judina vandenį ir, svarbiausia, yra vieta, kur gyvena bakterijos, skaidančios žuvims nuodingą amoniaką. Be filtro galima išsiversti tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, gausiai apsodintame akvariume su labai mažai gyvūnų.

Mechaninis filtravimas sulaiko matomas daleles, biologinis vyksta bakterijų kolonijose, kurios paverčia amoniaką ir nitritus mažiau kenksmingais nitratais, o cheminis, pavyzdžiui, aktyvuota anglis, šalina ištirpusias medžiagas, kvapą ar spalvą.

Tai išorinis filtras – sandari talpa, dažniausiai statoma spintelėje po akvariumu. Vanduo į ją patenka žarna, praeina per kelis filtravimo medžiagų sluoksnius ir kita žarna grąžinamas atgal, todėl akvariume lieka tik įsiurbimo ir išleidimo vamzdeliai.

Tai filtras, kuris kabinamas ant galinės akvariumo sienelės: vamzdelis siurbia vandenį, o išfiltruotas vanduo krioklio principu krenta atgal. Jis neužima vietos viduje, lengvai prižiūrimas ir gerai maišo paviršių, tačiau reikalauja tarpo už akvariumo ir dangčio išpjovos.

Kempininis filtras varomas oro kompresoriumi, sukuria švelnią srovę ir neįsiurbia smulkių gyvūnų, todėl jis mėgstamas krevečių, mailiaus, karantino ir veisimo akvariumuose. Jis taip pat pigus ir patikimas kaip papildomas biologinis filtras.

Dugno filtras po gruntu traukia vandenį per žvyrą, todėl visas gruntas tampa biologiniu filtru. Jis paprastas, bet sunkiai valomas, kaupia nešvarumus ir trukdo augalų šaknims, todėl šiandien dažniau renkamasi kitų tipų filtrus.

Sampas – tai atskira talpa po akvariumu, į kurią vanduo nuteka per perpylimą, praeina filtravimo skyrius ir siurbliu grąžinamas atgal. Jis padidina vandens tūrį, leidžia paslėpti šildytuvą ir kitą įrangą, todėl naudojamas dideliuose ir jūriniuose akvariumuose.

Komplektuose dažniausiai būna vidinis filtras, pritaikytas to akvariumo tūriui, ir jo paprastai pakanka vidutiniam žuvų kiekiui. Jei planuojate daug ar dideles žuvis, gausiai šeriate ar norite rečiau valyti, verta pagalvoti apie galingesnį ar papildomą filtrą.

Taip, du filtrai dažnai naudojami dideliuose ar gausiai apgyvendintuose akvariumuose. Taip padidėja filtravimo talpa, o valant vieną filtrą, kitas toliau palaiko bakterijų koloniją, todėl vandens kokybė svyruoja mažiau.

Tai, kiek vandens filtro siurblys gali perpumpuoti per valandą be jokių filtravimo medžiagų. Prisipildžius kempinėms ir žarnose realus srautas būna mažesnis, todėl ant pakuotės nurodytas skaičius yra didžiausia, o ne nuolatinė vertė.

Dažnai minima gairė – filtro srautas, prilygstantis 3–5 akvariumo tūriams per valandą, o auksinėms žuvelėms ar cichlidėms ir daugiau. Tai tik orientyras: ramių vandenų žuvims, pavyzdžiui, gaidžiukams, stipri srovė netinka.

Gali, jei srovė tokia stipri, kad žuvys negali ramiai plaukti ar ilsėtis, augalai linksta, o gruntas keliasi. Tokiu atveju srautą galima sumažinti reguliatoriumi, nukreipti išleidimą į sienelę ar naudoti purkštuvą, kuris išsklaido srovę.

Jei filtras turi srauto reguliatorių, pirmiausia sumažinkite jį. Taip pat galima išleidimą nukreipti į sienelę ar paviršių, uždėti purkštuvą su skylutėmis, srovę užstoti akmenimis ar augalais, o ant įsiurbimo uždėti kempinę.

Mažam akvariumui tinka nedidelis vidinis, kabinamas ar kempininis filtras su reguliuojamu srautu. Svarbu, kad srovė nebūtų per stipri, nes mažame tūryje ji jaučiama visur, o filtras neužimtų pusės erdvės.

Dideliems akvariumams dažniausiai renkamasi išorinis kanistrinis filtras, du filtrai arba sampas. Jie talpina daug biologinės medžiagos ir leidžia paskirstyti srovę po visą akvariumą, kad neliktų stovinčio vandens zonų.

Auksinės žuvelės daug ėda ir daug teršia, todėl joms reikia filtro su didele biologine talpa ir stipresniu srautu, dažnai skirto didesniam akvariumui nei jūsiškis. Dažniausiai renkamasi išorinis arba galingas vidinis filtras.