DUK: Augalai žuvims

Echinodorai daug maisto ima šaknimis, todėl gelstantys jų lapai dažnai rodo, kad grunte trūksta maisto medžiagų, ypač geležies. Prie šaknų įspauskite trąšų tabletę ir pašalinkite senus pageltusius lapus, kad augalas skatintų naujų augimą.

Pūvantys ar nykstantys augalai išskiria organinių medžiagų, kurios didina amoniako ir nitratų kiekį bei maitina dumblius. Todėl negyvus lapus ir augalus reguliariai pašalinkite, ypač didelius sunykusius kuokštus.

Stiebinius augalus kirpkite aštriomis žirklėmis virš lapų poros, tada nukirptas viršūnes galima vėl įsodinti. Reguliarus kirpimas skatina šakotis, todėl augalai tampa tankesni, o apatinės dalys negauna per mažai šviesos.

Greitai augančius stiebinius augalus dažnai tenka kirpti kas savaitę ar dvi, o lėtai augančius augalus tik retkarčiais, pašalinant senus ar apaugusius lapus. Geriau kirpti dažniau ir po truputį nei leisti augalams užkloti paviršių.

Anubijas ir Javos papartį galima dauginti padalijant šakniastiebį aštriu peiliu į dalis su keliais lapais. Javos papartis taip pat augina naujus augaliukus ant lapų, kuriuos galima atskirti, kai jie turi savo šaknis.

Daugelis rozetinių augalų, pavyzdžiui, valisnerijos, sagitarijos ar kriptokorinos, leidžia atžalas, iš kurių išauga nauji augalai. Kai atžala turi kelis lapus ir šaknis, ją galima atkirpti ir persodinti į kitą vietą.

Echinodoras dažnai užaugina ilgą žiedynkotį, ant kurio formuojasi nauji augaliukai. Kai jie užaugina šaknis, juos galima atskirti ir pasodinti, o jei naujų augalų nereikia, žiedynkotį nukirpkite, kad augalas neeikvotų jėgų.

Kiliminius augalus kirpkite lenktomis žirklėmis trumpai ir lygiai, kad kilimas liktų tankus ir nepradėtų kilti nuo grunto. Nukirptas dalis kruopščiai išrinkite iš vandens, nes kitaip jos plūduriuos, pūs ar įsišaknys kitur.

Galima, daugelis akvariumininkų dalijasi auginiais. Prieš perkeldami juos apžiūrėkite dėl sraigių ir dumblių, nuplaukite ir, jei įmanoma, laikykite kelias dienas atskirai, kad su augalais nepersikeltų ligų sukėlėjai.

Pageltusius, apaugusius ar suirusius lapus nukirpkite prie pat pagrindo žirklėmis, neištraukdami viso augalo. Negyvų lapų nepalikite akvariume, nes pūdami jie teršia vandenį ir skatina dumblių augimą.

Seną stiebinį augalą galima atjauninti nukirpus sveikas viršūnes, jas įsodinus ir išmetus nuogas apatines dalis. Rozetinius augalus atjauninsite pašalinę senus lapus ir atskyrę atžalas, o išsekusiam gruntui suteikite trąšų tablečių.

Kai kurie akvariumo augalai, pavyzdžiui, anubijos, echinodorai, aponogetonai ar nimfėjos, gali žydėti, dažnai iškeldami žiedus virš vandens paviršiaus. Žydėjimas paprastai rodo, kad augalui sąlygos tinkamos.

Auksinės žuvelės mėgsta graužti ir rausti, todėl joms tinka kieti ar karčiai skoningi augalai: anubijos, Javos papartis, kriptokorinos, valisnerijos ir nertis. Švelnius stiebinius augalus jos dažnai suėda, o anubijas geriau pritvirtinti prie akmenų.

Daug ciklidų rausia gruntą ir drasko augalus, todėl jiems tinka tvirti epifitai, pritvirtinti prie akmenų, kaip anubijos ir Javos papartis, bei kieti valisnerijų lapai. Afrikos ežerų ciklidų akvariumuose augalų dažnai būna nedaug arba jie dirbtiniai.

Augalus dažnai ėda auksinės žuvelės, kai kurie ciklidai, sidabriniai doleriai, kai kurios ūsorių rūšys ir dauguma augalėdžių žuvų. Prieš apsodindami akvariumą sužinokite apie savo žuvų mitybą ir rinkitės joms atsparesnius augalus.

Dauguma akvariuminių sraigių daugiausia minta dumbliais ir pūvančiais lapais, o sveikų augalų beveik neliečia. Kai kurios rūšys, ypač didelės obuolinės sraigės, gali graužti švelnius augalus, todėl verta sužinoti, kokia sraigė gyvena akvariume.

Krevetėms ypač tinka samanos, bucefalandros, mažosios anubijos, Javos papartis ir plūduriuojantys augalai, ant kurių kaupiasi biofilmas, kuriuo jos minta. Tankūs augalai suteikia slėptuvių besineriančioms krevetėms ir jaunikliams.

Gaidžiukams tinka plačialapiai augalai, ant kurių jie mėgsta ilsėtis prie paviršiaus, pavyzdžiui, anubijos ar echinodorai, ir plūduriuojantys augalai, kurie švelnina šviesą. Rinkitės minkštus augalus ar šilkinius dirbtinius, kad nesudraskytų ilgų pelekų.

Nerštui ir mailiui tinka smulkialapiai augalai ir samanos, pavyzdžiui, Javos samanos, kabombos, nertis ar plūduriuojančių augalų šaknys. Juose ikrai lieka paslėpti, o mailius randa prieglobstį ir mikroorganizmų maistui.

Šamukai koridoros ir dauguma vijūnų rausia nestipriai ir dažniausiai augalams nekenkia, jei augalai gerai įsišakniję. Stipriai rausiančioms žuvims rinkitės epifitus ant akmenų ir apsaugokite didesnių augalų šaknis akmenėliais.