DUK: Augalai žuvims

Kai kurie akvariumininkai kuria vadinamuosius dirvožemio akvariumus su žeme po smėlio sluoksniu, tačiau tam reikia patirties. Paprasta sodo žemė ar komposto mišiniai su trąšomis gali užteršti vandenį, todėl pradedantiesiems saugiau rinktis akvariumams skirtą gruntą.

Gruntą keisti paprastai nereikia, ypač jei jame gerai įsišakniję augalai. Išsekusį maistingą gruntą galima palikti ir papildyti trąšų tabletėmis, o visišką keitimą verta atidėti tik dideliam akvariumo perstatymui.

Sifonu valykite tik atviras grunto vietas ir sluoksnio paviršių, nekišdami jo giliai tarp augalų šaknų. Šaknų zonoje susikaupusios organinės medžiagos augalams naudingos, o stiprus kasimas gali sužaloti šaknis ir išjudinti maistingą sluoksnį.

Daugelis maistingų gruntų sumažina pH ir karbonatinį kietumą, todėl tinka minkšto vandens augalams, žuvims ir krevetėms. Jei laikote kietą vandenį mėgstančias žuvis, kaip Afrikos ciklidai, prieš pirkdami pasitikrinkite grunto aprašymą.

Akvariumo augalams būna skystų trąšų, kurios pilamos į vandenį, šaknų trąšų tablečių ar kapsulių, kurios įspaudžiamos į gruntą, ir maistingų gruntų. Skystos trąšos maitina per lapus, tabletės – per šaknis, todėl dažnai derinamos.

Skystos trąšos tinka augalams, kurie maistą ima iš vandens: stiebiniams, plūduriuojantiems augalams ir epifitams. Šaknų tabletės skirtos šaknimis besimaitinantiems augalams, kaip kriptokorinos, echinodorai ar valisnerijos.

Dažnumas priklauso nuo trąšų tipo ir apšvietimo: vienos trąšos pilamos kartą per savaitę po vandens keitimo, kitos kasdien mažomis dozėmis. Visada laikykitės etiketėje nurodytos dozės ir pradėkite nuo mažesnės, ypač jei turite krevečių.

Šaknų tabletės dažniausiai keičiamos kas kelis mėnesius, kaip nurodo gamintojas. Jas įspauskite giliai į gruntą prie augalo šaknų, kad neištirptų į vandenį ir neskatintų dumblių augimo.

Makroelementai – tai azotas, fosforas ir kalis, kurių augalams reikia daugiausia. Mikroelementai, pavyzdžiui, geležis, manganas ar boras, reikalingi mažais kiekiais, ir abiejų grupių trūkumas lėtina augimą ar keičia lapų spalvą.

Geležis būtina chlorofilui, todėl jos trūkstant jauni lapai gelsta ar baltuoja. Daugumoje bendrųjų trąšų geležies yra, o atskiros geležies trąšos dažniausiai naudojamos raudoniems augalams ar esant aiškiam trūkumui.

Akvariumams skirtos trąšos, naudojamos pagal etiketę, žuvims saugios. Pavojinga perdozuoti arba naudoti kambarinių ar sodo augalų trąšas, kuriose gali būti amoniako, fosfatų pertekliaus ar žuvims kenksmingų medžiagų.

Daugelis akvariumo trąšų krevetėms saugios, tačiau krevetės jautrios variui ir staigiems parametrų pokyčiams. Rinkitės trąšas, kurių aprašyme nurodyta, kad jos tinka krevetėms, ir pradėkite nuo mažesnės dozės nei nurodyta.

Nepatartina, nes kambarinių augalų trąšose dažnai būna amoniakinio azoto, karbamido ar kitų priedų, kurie akvariume kenkia žuvims ir skatina dumblius. Akvariumo trąšos sudarytos atsižvelgiant į vandens gyvūnų saugumą.

Pakeiskite didesnę dalį vandens, kelias dienas netręškite ir stebėkite žuvų elgesį bei dumblių augimą. Jei žuvys kvėpuoja paviršiuje ar elgiasi neįprastai, pakeiskite daugiau vandens ir pasitarkite su veterinarijos gydytoju ar patyrusiu akvariumininku.

Jei augalų nedaug ir jie lėtai augantys, kaip anubijos ar Javos papartis, jiems dažnai užtenka žuvų išskyrų ir nedidelės skystų trąšų dozės retkarčiais. Per daug trąšų mažai apsodintame akvariume dažniausiai maitina dumblius.

Savaitinės trąšos dažniausiai pilamos po vandens keitimo, kad jų neišpiltumėte su senuoju vandeniu. Dalis akvariumininkų tręšia ryte, prieš įsijungiant šviesai, kai augalai pradeda aktyviai augti.

EI (angl. estimative index) – tai metodas, kai augalams duodama trąšų su atsarga, kad jų netrūktų, o perteklius kas savaitę pašalinamas dideliu vandens keitimu. Jis dažniausiai naudojamas akvariumuose su stipriu apšvietimu ir CO2.

Ne, daugelis nereiklių augalų gerai auga be papildomo CO2, gaudami jo iš žuvų kvėpavimo ir vandens paviršiaus. CO2 sistema pagreitina augimą ir būtina daugeliui kiliminių bei raudonų augalų, kai naudojamas stiprus apšvietimas.

Būna slėginės sistemos su balionu, reguliatoriumi ir difuzoriumi, raugo ar citrinų rūgšties ir sodos generatoriai bei vadinamasis skystas anglies šaltinis. Slėginės sistemos tiksliausios ir ilgalaikės, generatoriai paprastesni, bet jų dozavimas mažiau stabilus.

Tai skystas priedas, kuris pilamas į vandenį kaip papildomas anglies šaltinis augalams vietoj dujinio CO2. Jis gali padėti silpnai apšviestuose akvariumuose, bet dalis augalų, pavyzdžiui, valisnerijos, jam jautrūs, todėl laikykitės etiketės dozės.