DUK: Augalai žuvims

Daug augalų prekybai auginami virš vandens, todėl jų lapai būna storesni ir kitokios formos. Panardinti į akvariumą jie palaipsniui užaugina povandeninius lapus, o seni lapai gali sunykti, tai įprastas prisitaikymas.

Verta, nes ant augalų iš kito akvariumo gali atkeliauti sraigių, jų kiaušinėlių, dumblių ar kenkėjų. Augalus apžiūrėkite, nuplaukite ir kelias dienas palaikykite atskirame inde su vandeniu, o in vitro augalams karantino nereikia.

Augalus apžiūrėkite, rankomis nurinkite sraiges ir jų kiaušinėlių sankaupas, tada gerai nuplaukite vandeniu. Stiprių valymo tirpalų naudokite tik pagal gamintojo nurodymus ir tik augalams, kurie juos toleruoja, o saugiausias pasirinkimas yra in vitro augalai.

Gali, jei augalai augintuvėje buvo purškiami pesticidais, kurie žudo krevetes ir sraiges. Rizikai sumažinti rinkitės in vitro augalus arba prieš sodinant naujus augalus kelias dienas ar savaites palaikykite atskirai, keisdami vandenį.

Nuo stiebelio apatinės dalies nuskabykite kelis lapus ir pincetu įsmeikite kiekvieną stiebelį atskirai kelis centimetrus į gruntą. Palikite tarp stiebelių tarpus, kad šviesa pasiektų apatinius lapus ir jie nenuvystų.

Šaknis turintys augalai sodinami tiek, kad šaknys būtų grunte, o šaknų kaklelis ar rozetės centras liktų virš jo. Stiebiniai augalai įsmeigiami keliais centimetrais, o epifitai, kaip anubijos ir Javos papartis, į gruntą visai neužkasami.

Augalai išplaukia, kai pasodinti per negiliai, gruntas per stambus ar per plonas, juos išrausia žuvys arba stipri srovė. Įsodinkite giliau, prispauskite akmenėliu ar švino žiedu, kol įsišaknys, ir patikrinkite, ar žuvys nerausia dugno.

Augalai dažnai parduodami su švino ar kitokio metalo juostelėmis, kurias geriau nuimti, kai augalas įsišaknija, nes po juo stiebas gali supūti. Ilgam laikui saugesni nemetaliniai svarmenėliai ar maži akmenukai.

Pravers ilgas pincetas sodinti, ilgos tiesios ir lenktos akvariuminės žirklės kirpti ir mentelė gruntui lyginti. Ilgi įrankiai leidžia dirbti nekišant rankų giliai į vandenį ir nesudrumsčiant grunto.

Naujame akvariume verta iš karto pasodinti daug augalų, užimančių didelę dalį dugno, nes tankus apsodinimas geriau konkuruoja su dumbliais. Dalį ploto galima užpildyti greitai augančiais stiebiniais augalais, kuriuos vėliau pakeisite lėtesniais.

Žemus augalus sodinkite priekyje, vidutinius viduryje ir aukštus gale, juos grupuokite po kelis tos pačios rūšies. Palikite laisvos vietos žuvims plaukioti ir derinkite skirtingų spalvų bei lapų formų augalus, kad būtų kontrasto.

Augalus geriausia sodinti iš karto paruošus gruntą ir dekoracijas, dar prieš paleidžiant žuvis. Augalai padeda akvariumui susibrandinti, sugeria amoniaką ir nitratus, todėl sumažina dumblių protrūkio riziką pirmosiomis savaitėmis.

Augalams tinka maistingas akvariumo gruntas (vadinamasis aquasoil), smulkus žvyras ar smėlis su maistingu apatiniu sluoksniu arba įprastas gruntas su šaknų trąšomis. Per stambus žvyras blogai laiko šaknis, o labai smulkus smėlis gali susislėgti.

Tai iš degto molio ar dirvožemio pagamintos granulės, kuriose sukaupta maisto medžiagų augalams ir kurios dažniausiai šiek tiek sumažina vandens pH bei kietumą. Jis tinka gausiai apsodintiems akvariumams ir krevetėms, bet laikui bėgant išsenka.

Maistingas gruntas augalus maitina paprastai nuo kelių mėnesių iki poros metų, priklausomai nuo augalų kiekio ir rūšies. Vėliau jis dažniausiai paliekamas, o maisto medžiagos papildomos šaknų trąšų tabletėmis ar skystomis trąšomis.

Daugelis maistingų gruntų pirmąsias savaites išskiria amoniaką, nes jame yra organinių medžiagų. Tuo metu dažnai keiskite vandenį, stebėkite parametrus testais ir žuvis bei krevetes leiskite tik nusistovėjus vandeniui, kaip nurodo gamintojas.

Galima, ypač epifitus, plūduriuojančius ir maisto iš vandens imančius augalus. Šaknimis maitinamiems augalams, kaip kriptokorinos ar echinodorai, į žvyrą prie šaknų reikia dėti trąšų tablečių, o žvyras turėtų būti smulkus, maždaug 1–3 mm.

Daugelis augalų auga ir smėlyje, ypač valisnerijos, sagitarijos ir kriptokorinos, jei gauna šaknų trąšų. Labai smulkus smėlis gali susislėgti ir šaknims trūks deguonies, todėl augalams geriau tinka stambesnis, apie 1 mm grūdelių smėlis.

Augalams paprastai pakanka 5–8 cm grunto sluoksnio, o galiniame plane, kur auga dideli augalai, jį galima padaryti storesnį. Per plonas sluoksnis blogai laiko šaknis, o per storas ir labai smulkus gali užsistovėti.

Tai po dekoratyviniu gruntu paskleidžiamas maistingų medžiagų sluoksnis, dažniausiai iš molio, durpių ar specialių mišinių. Jis maitina šaknis, bet jo negalima išrausti, todėl tinka akvariumams, kuriuose žuvys nerausia dugno.