DUK: Augalai žuvims

Raudonų atspalvių turi kai kurios rotalos, liudvigijos, alternanteros, raudonosios nimfėjos ir kai kurie echinodorai. Daugumai jų spalvai išryškėti reikia stipraus apšvietimo, geležies trąšų ir dažnai CO2.

Raudoni augalai dažniausiai žaliuoja, kai trūksta šviesos, geležies arba jie gauna per daug azoto. Stipresnis apšvietimas, geležies trąšos ir CO2 paprastai padeda grąžinti raudoną spalvą.

Stiebiniai augalai auga ilgu stiebu su lapais išilgai jo, pavyzdžiui, higrofilos, rotalos ar liudvigijos. Jie sodinami po kelis stiebelius, greitai auga ir dauginami nukirptomis viršūnėmis.

Rozetiniai augalai lapus augina iš vieno centro prie grunto, pavyzdžiui, kriptokorinos, echinodorai ar valisnerijos. Jie ima daug maisto šaknimis, todėl jiems svarbus maistingas gruntas arba šaknų trąšos.

Epifitai – tai augalai, kurie auga prisitvirtinę prie akmenų ar medžio, o ne įsišakniję grunte, pavyzdžiui, anubijos, Javos papartis, bucefalandros ir samanos. Jiems nereikia maistingo grunto, maisto jie ima iš vandens.

Galima, pavyzdžiui, nimfėjas ar aponogetonus, kurie parduodami gumbų ar svogūnėlių pavidalu. Gumbą įspauskite į gruntą tik iš dalies, o kai kurie aponogetonai po žydėjimo pereina į ramybės periodą ir laikinai numeta lapus.

Plūduriuojantys augalai, pavyzdžiui, salvinijos, plūdenos ar pistijos, labai greitai sugeria nitratus, pritemdo akvariumą ir suteikia slėptuvių mailiui bei paviršiaus žuvims. Jie padeda slopinti dumblius, nes konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų.

Plūdenos dauginasi labai greitai, todėl kas savaitę dalį jų išsemkite tinkleliu ir palikite atvirų vietų. Plūduriuojančius augalus galima laikyti plūduriuojančiame žiede ar už vamzdelio ribotuvo, kad neužklotų viso paviršiaus.

Tanki plūduriuojančių augalų danga užstoja šviesą, todėl apačioje augantys šviesamėgiai augalai gali sulysti ar nustoti augti. Pavėsį mėgstančioms anubijoms ar kriptokorinoms tai netrukdo, tačiau dangą verta reguliariai praretinti.

Plūduriuojantys augalai dažnai ruduoja, kai ant lapų nuolat krinta vandens lašai ar kondensatas, kai srovė juos stipriai blaško arba kai po dangčiu per karšta nuo šviestuvo. Ramus paviršius ir oro tarpas po dangčiu dažniausiai padeda.

Dugną dengiantys augalai, pavyzdžiui, hemiantai, glosostigmos ar eleocharis, auga žemai ir sudaro žalią kilimą priekiniame plane. Daugumai jų reikia stipraus apšvietimo, smulkaus maistingo grunto ir CO2, todėl jie reiklesni už kitus augalus.

Kai kurie augalai, pavyzdžiui, mažosios sagitarijos, kai kurios eleocharis rūšys ar mažoji marsilija, gali padengti dugną ir be CO2, tik daug lėčiau. Reiklesni kiliminiai augalai be CO2 dažnai kyla aukštyn, retėja ir apauga dumbliais.

Kiliminius augalus sodinkite mažais kuokšteliais kas kelis centimetrus, pincetu įspausdami į drėgną gruntą. Dažnai juos sodina vos sudrėkintame akvariume ir kelias savaites laiko uždengtus plėvele, kol įsišaknija, o tada užpila vandenį.

Akvariumuose dažniausiai auginamos Javos, Kalėdų, verkiančiosios, liepsnos ir panašios samanos, taip pat riccia. Jos tinka medžiui, akmenims ir krevečių akvariumams, nes jose kaupiasi mikroorganizmai, kuriais minta krevetės ir mailius.

Samanos dažniausiai ruduoja, kai jose susikaupia nešvarumų, trūksta srovės, vanduo per šiltas arba ant jų įsikuria dumbliai. Išskalaukite jas išimto akvariumo vandens inde, nukirpkite rudas dalis ir pagerinkite vandens judėjimą.

Samanas plonu sluoksniu paskleiskite tarp dviejų nerūdijančio plieno ar plastikinių tinklelių ir pritvirtinkite prie galinės sienelės ar dugno. Per kelias savaites jos praauga pro akutes, o paskui tereikia reguliariai jas apkirpti.

In vitro augalai išauginami laboratorijoje sterilioje terpėje uždarame inde. Jie neturi sraigių, dumblių ir kenkėjų, todėl yra saugūs krevetėms, tačiau iš pradžių būna smulkūs ir prisitaikymui prie akvariumo jiems reikia laiko.

Išimkite augalą iš indelio, kruopščiai nuplaukite visą gelį nuo šaknų ir padalinkite į mažus kuokštelius. Sodinkite pincetu, o pirmąsias savaites venkite labai stiprios srovės ir didelių trąšų dozių, kol augalai prisitaikys.

Augalai vazonėliuose būna didesni, išauginti dažnai virš vandens ir įsodinti į vatą primenančią medžiagą, kurią prieš sodinant reikia pašalinti. In vitro augalai smulkesni, bet visiškai švarūs, be sraigių ir dumblių.

Vazonėlį nuimkite, o vatą primenančią medžiagą atsargiai išpešiokite iš šaknų, kad neliktų gabalėlių. Per ilgas ar pažeistas šaknis galima patrumpinti, tada augalą sodinkite į gruntą ar pririškite prie dekoracijos.