DUK: Sveikata šunims

Apžiūrėkite leteną: ar nėra įstrigusio spyglio, akmenuko, įpjovimo ar nulūžusio nago. Leiskite šuniui ilsėtis ir ribokite judėjimą. Jei šlubavimas stiprus, šuo nestoja ant kojos, koja tinsta ar šlubavimas nepraeina per parą, kreipkitės į veterinarą. Žmonėms skirtų vaistų nuo skausmo neduokite.

Nudegusią vietą kelias minutes vėsinkite vėsiu, bet ne lediniu tekančiu vandeniu ar drėgnu kompresu ir uždenkite švaria drėgna marle. Netepkite aliejumi, sviestu ar kremais. Nudegimai dažnai būna gilesni, nei atrodo, todėl kreipkitės į veterinarą, o cheminio ar didelio ploto nudegimo atveju – skubiai.

Paskambinkite veterinarui ir pasakykite, ką ir kada šuo prarijo. Patys vėmimo nesukelkite, nebent tai nurodys veterinaras, nes aštrūs ar dideli daiktai gali pažeisti stemplę. Vėmimas, apetito stoka, pilvo skausmas ar išmatų nebuvimas gali reikšti žarnyno nepraeinamumą – tai skubus atvejis.

Paprasčiausia tabletę paslėpti gabalėlyje skanaus maisto ar specialiame skanėste tabletėms, prieš tai duodant porą tokių gabalėlių be tabletės. Jei tenka duoti tiesiai, švelniai praverkite burną, padėkite tabletę giliai ant liežuvio, uždarykite burną ir paglostykite gerklę. Po to duokite atsigerti ar skanėstą.

Tai minkšti skanėstai su ertme ar lipnia mase, į kurią įspaudžiama tabletė, kad šuo jos nepajustų. Jie palengvina vaistų davimą išrankiems šunims. Prieš naudodami pasitikrinkite, ar vaisto galima duoti su maistu, o šunims, turintiems alergijų, rinkitės tinkamos sudėties skanėstus.

Tablečių davimo įrankis primena švirkštą su minkštu galiuku: į jį įdedama tabletė, kuri švelniai įstumiama giliai į šuns burną, nekišant ten pirštų. Jis praverčia, kai šuo kandžiojasi ar išspjauna tabletes. Naudokite atsargiai, nekiškite per giliai ir po to duokite atsigerti.

Naudokite švirkštą be adatos ir įkiškite jo galiuką į burnos kampą, už iltinio danties, šiek tiek pakreiptą į šoną. Skystį lėtai išspauskite mažomis porcijomis, kad šuo spėtų nuryti, ir nelaikykite galvos atlošę aukštyn. Kiek ir kaip dažnai duoti, nurodo veterinaras.

Ne visada. Kai kurios tabletės turi apsauginį apvalkalą ar veikia palaipsniui, todėl jų trinti negalima, o kitos sutrintos būna labai kartaus skonio. Prieš trindami tabletę paklauskite veterinaro ar vaistininko. Jei leidžiama, įmaišykite į nedidelį kiekį maisto, kurį šuo tikrai suės.

Tabletę galima dalinti tik tada, kai tai leidžia veterinaras ar pakuotės lapelis; dažnai tokios tabletės turi dalijimo griovelį. Tikslesniam padalinimui praverčia tablečių dalytuvas. Antiparazitinių kramtomųjų tablečių paprastai dalinti negalima.

Nusiplaukite rankas, nuvalykite išskyras, viena ranka laikykite šuns galvą šiek tiek pakeltą ir atitraukite apatinį voką, o kita lašinkite iš viršaus, nelietę akies buteliuko galiuku. Po to leiskite šuniui primerkti akį ir apdovanokite. Lašinkite tik veterinaro paskirtus lašus pagal jo nurodymus.

Atlenkite ausies kaušelį, įlašinkite paskirtą kiekį į ausies kanalą, nelietę ausies buteliuko galiuku, ir kelias sekundes pamasažuokite ausies pagrindą, kad lašai pasiskirstytų. Leiskite šuniui papurtyti galvą. Ausų lašus naudokite tik veterinarui apžiūrėjus ausį, nes pažeistam būgneliui kai kurie lašai netinka.

Jei tabletę radote nepažeistą iškart po davimo, dažnai ją galima duoti dar kartą. Tačiau jei šuo išvėmė praėjus kuriam laikui, papildomos tabletės neduokite nepasitarę su veterinaru, nes dalis vaisto jau galėjo pasisavinti. Pasakykite veterinarui ir apie patį vėmimą.

Pasižymėkite datas kalendoriuje ar telefone su priminimu, o kasdieniams vaistams naudokite savaitinę tablečių dėžutę. Ant antiparazitinės priemonės pakuotės užrašykite panaudojimo datą. Jei praleidote dozę, pasiskaitykite pakuotės lapelį ar paklauskite veterinaro, ką daryti – dvigubos dozės neduokite.

Atraminės petnešos turi rankenas ant nugaros ar diržą po pilvu, kuriais galite pakelti ar prilaikyti šunį lipant laiptais, įlipant į automobilį ar po operacijos. Jos naudingos senyviems, silpnų užpakalinių kojų ar sergantiems šunims. Rinkitės dydį pagal krūtinės apimtį ir minkštą pamušalą.

Laipteliai ir rampos padeda šuniui įlipti į automobilį, ant sofos ar lovos neiššokant, todėl mažina sąnarių ir stuburo apkrovą. Jie naudingi senyviems, sąnarių problemų turintiems, mažų ir ilganugarių veislių šunims, pavyzdžiui, taksams. Rinkitės stabilią konstrukciją su neslystančiu paviršiumi.

Ant slidžių grindų patieskite neslystančių kilimėlių, įrenkite minkštą, nekrintantį guolį, pakelkite dubenėlius ir naudokite rampą ar laiptelius. Svarbu palaikyti tinkamą svorį ir reguliarų, bet nesunkų judėjimą. Skausmo malšinimą ir gydymą aptarkite su veterinaru.

Ortopediniai guoliai su atminties putomis ar tankiu užpildu tolygiai paskirsto kūno svorį ir mažina spaudimą sąnariams, todėl daugeliui senyvų ir sąnarių problemų turinčių šunų lengviau atsigulti ir atsikelti. Jie negydo ligos, bet gali pagerinti komfortą. Rinkitės žemą kraštą, kad būtų lengva įlipti.

Neslystantys guminiai padukai ant nagų ar kojinės su guminiu padu padeda šuniui stabiliau stovėti ir vaikščioti ant slidžių grindų. Jie ypač naudingi senyviems ar silpnų kojų šunims. Reguliariai tikrinkite, ar jie nespaudžia ir nesukelia odos sudirgimo.

Šunų vežimėlis – tai ratukais paremtas rėmas, kuris laiko šuns užpakalinę kūno dalį, kad jis galėtų judėti priekinėmis kojomis. Jis padeda išlaikyti aktyvumą ir gyvenimo kokybę. Vežimėlį reikia tiksliai pritaikyti pagal šuns matmenis, o ar jis tinka, verta aptarti su veterinaru ar reabilitologu.

Taip, papildomi kilogramai didina sąnarių apkrovą ir gali paspartinti jų nusidėvėjimą bei skausmą, o kartu didina ir kitų ligų riziką. Svorio mažinimas dažnai yra viena veiksmingiausių pagalbos priemonių šuniui su sąnarių problemomis. Tinkamą svorio mažinimo planą sudarys veterinaras.