DUK: Sveikata šunims

Laikykite juos originalioje pakuotėje, kambario temperatūroje ar kaip nurodyta etiketėje, saugokite nuo saulės, drėgmės ir šalčio. Visos priemonės turi būti vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje, nes kramtomosios tabletės šunims skanios ir suėdus jų daug gali kilti apsinuodijimas.

Nerekomenduojama. Pasibaigus galiojimo laikui gamintojas nebegarantuoja, kad priemonė veiks ir bus saugi, todėl šuo gali likti be apsaugos nuo erkių ar blusų. Pasibaigusio galiojimo priemones atiduokite utilizuoti ir įsigykite naujas.

Vaistų ir antiparazitinių priemonių nemeskite į kanalizaciją ar paprastas atliekas, nes jos gali užteršti aplinką, o kai kurios veikliosios medžiagos ypač kenksmingos vandens gyvūnams. Daugelis vaistinių priima nebenaudojamus vaistus – pasiteiraukite artimiausioje vaistinėje ar veterinarijos klinikoje.

Įtarimą turėtų kelti neįprasta pakuotė, klaidos tekste, trūkstamas pakuotės lapelis, nėra partijos numerio ar galiojimo datos, neįprasta pipečių spalva ar kvapas ir pardavėjas, apie kurį nieko nežinoma. Pirkite iš patikimų pardavėjų, o abejodami parodykite pakuotę veterinarui.

Didesnėse pakuotėse vienos pipetės ar tabletės kaina dažnai mažesnė, tačiau verta įvertinti galiojimo laiką ir tai, ar šuns svoris nepasikeis, ypač jei jis dar auga. Jei šuo pereis į kitą svorio intervalą, likusios priemonės jam nebetiks.

Guolį, antklodes ir audinius išskalbkite aukščiausioje leidžiamoje temperatūroje, dubenėlius ir žaislus išplaukite ir dezinfekuokite gyvūnams saugia priemone pagal instrukciją, o po to gerai nuskalaukite. Kai kurie ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, parvovirusas, labai atsparūs, todėl veterinaras gali patarti konkrečią dezinfekavimo priemonę.

Svarbiausia apsauga – veterinaro rekomenduojami skiepai ir jų kartojimas laiku. Taip pat venkite sergančių šunų, neleiskite šuniui uostinėti svetimų išmatų, nenaudokite bendrų dubenėlių nepažįstamiems šunims ir laikykitės higienos šunų viešbučiuose ar dresūros aikštelėse.

Kenelinis kosulys – tai užkrečiama kvėpavimo takų infekcija, kuria šunys lengvai užsikrečia ten, kur būna daug šunų. Būdingas sausas, kosčiojantis kosulys, kartais lyg kažkas būtų įstrigę gerklėje. Nuo kai kurių sukėlėjų yra skiepų, ypač naudingų prieš šunų viešbutį ar parodas. Kosint šuniui, kreipkitės į veterinarą.

Tai priklauso nuo skiepo: kai kurie skiepai kartojami kasmet, kiti – rečiau, kaip nurodo vakcinos gamintojas ir veterinaras. Kasmetinis vizitas vis tiek naudingas, nes jo metu veterinaras apžiūri šunį ir peržiūri skiepijimo bei antiparazitinės apsaugos planą.

Lengvas vangumas, nedidelis karščiavimas ar skausmingumas injekcijos vietoje dieną ar dvi po skiepų būna gana dažni ir dažniausiai praeina savaime. Tačiau jei snukis tinsta, atsiranda bėrimas, šuo vemia, sunkiai kvėpuoja ar griūva, nedelsdami kreipkitės į veterinarą – tai gali būti alerginė reakcija.

Laikykitės klinikos nurodymų, kada šuo turi paskutinį kartą ėsti ir gerti, ir pasakykite veterinarui apie visus vartojamus vaistus ir papildus. Iš anksto paruoškite ramią, šiltą vietą poilsiui, apsauginę apykaklę ar pooperacinį kostiumėlį, jei jų prireiks, ir sugeriamųjų kilimėlių.

Po kastracijos ar sterilizacijos šuns energijos poreikis dažnai sumažėja, todėl jam lengviau priaugti svorio. Daug savininkų pereina prie tokiems šunims skirto ėdalo ar mažina porcijas, reguliariai sveria šunį. Tinkamą mitybą ir kitus pokyčius aptarkite su veterinaru.

Aktyvintąją anglį kartais naudoja veterinarai tam tikrų apsinuodijimų atvejais, tačiau ji tinka ne visada ir gali būti net pavojinga. Patys jos neduokite – pirmiausia skambinkite veterinarui ir pasakykite, ką šuo suėdė. Jis nurodys, ką daryti.

Erkės mėgsta aukštą žolę, krūmus ir lapų sankaupas, todėl reguliariai pjaukite žolę, grėbkite lapus ir apkarpykite krūmus prie takų bei šuns poilsio vietų. Ribokite laukinių gyvūnų patekimą į kiemą. Tai sumažina riziką, bet nepakeičia šuns antiparazitinės apsaugos.

Kiekviena priemonė apsaugo tik tam tikrą laiką, nurodytą pakuotėje. Jei kitą dozę panaudojate pavėluotai, susidaro tarpas, kai šuo neapsaugotas ir gali užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis ar blusomis. Pasižymėkite datas ir laikykitės veterinaro bei etiketės nurodyto intervalo.

Karštu oru ar po fizinio krūvio šuo natūraliai geria daugiau. Tačiau jei šuo ilgesnį laiką geria ir šlapinasi daugiau nei įprastai, tai gali būti inkstų, hormonų ar kitų ligų požymis. Pasakykite apie tai veterinarui – jis gali pasiūlyti kraujo ir šlapimo tyrimus.

Senam šuniui dažniau prireikia neslystančių kilimėlių, rampų ar laiptelių, ortopedinio guolio, atraminių petnešų, sugeriamųjų kilimėlių ar sauskelnių, o kartais ir veterinaro rekomenduotų papildų ar vaistų. Kokios priemonės tinka, priklauso nuo šuns būklės, todėl jas verta aptarti per patikrą.

Daugelis veterinarų pataria senyviems šunims profilaktinę patikrą atlikti dažniau nei jauniems, dažnai kas pusmetį, nes senatvėje ligos vystosi greičiau. Patikros metu gali būti rekomenduojami kraujo tyrimai, dantų ir sąnarių apžiūra. Pastebėję pokyčius, nelaukite eilinio vizito.

Pas veterinarą verta kreiptis, jei senas šuo ima daugiau gerti, mažiau ėsti, kristi svoris, atsiranda gumbų, kosulys, sunkumai keltis, šlapimo nelaikymas, blogas burnos kvapas, dezorientacija ar pakitęs elgesys. Daug šių pokyčių galima palengvinti, jei jie pastebimi laiku.

zoogidas.lt prekių puslapiuose rodoma kainų istorija, todėl matysite, kaip priemonės kaina keitėsi anksčiau ir ar dabartinė kaina žemesnė nei įprastai. Tai patogu, jei apsaugą perkate reguliariai ir norite įsigyti atsargų prieš erkių sezoną.