DUK: Sveikata šunims

Veterinarą aplankykite, jei žaizda gili, plyšusi, ilgesnė nei kelių centimetrų, nesiliauja kraujuoti, yra įkandimas, žaizda ant akies, sąnario ar pilvo, jei įstrigęs svetimkūnis arba atsiranda patinimas, pūliai, karštis ir šuo blogai jaučiasi. Įkandimų žaizdos dažnai būna gilesnės, nei atrodo.

Ant žaizdos uždėkite švarią marlę ar audinį ir kelias minutes tvirtai spauskite, nekilnodami, kad patikrintumėte. Jei kraujas persisunkia, uždėkite dar vieną sluoksnį ant viršaus. Laikykite šunį ramų ir kuo greičiau vykite pas veterinarą; stipraus kraujavimo atveju – skubiai.

Ant švarios žaizdos uždėkite nelimpantį padėklą ar marlę, tarp pirštų įdėkite vatos ar marlės, kad nesitrintų, ir apvyniokite letenėlę paminkštinamuoju tvarsčiu, o viršų – savaime prilimpančiu elastiniu tvarsčiu. Tvarstis neturi veržti. Tokį tvarstį laikykite tik iki apsilankymo pas veterinarą.

Tai elastinis tvarstis, kuris limpa tik prie savęs, bet ne prie kailio, todėl jį lengva uždėti ir nuimti. Juo dažnai tvirtinamas viršutinis tvarsčio sluoksnis ant letenų ar kojų. Kai kurie turi kartų skonį, atbaidantį nuo kramtymo. Vyniokite neįtempę, nes per stiprus tempimas gali sutrikdyti kraujotaką.

Pavojaus ženklai – tinstantys pirštai virš ar žemiau tvarsčio, šalti pirštai, nemalonus kvapas, šlapias ar nešvarus tvarstis, šuo nuolat kramto ar laižo tvarstį ar ima šlubuoti labiau. Tokiu atveju kreipkitės į veterinarą. Kaip dažnai keisti tvarstį, nurodo jį uždėjęs veterinaras.

Dažniausiai naudojama apsauginė apykaklė (kūgis), pooperacinis kostiumėlis ar apsauginis batas, priklausomai nuo žaizdos vietos. Seilės nepadeda žaizdai gyti, o laižymas gali ją sudirginti, praplėšti siūlus ir sukelti infekciją. Laikykite apsaugą tiek laiko, kiek nurodė veterinaras.

Išmatuokite kaklo apimtį ir atstumą nuo kaklo iki nosies galo: apykaklė turi būti šiek tiek ilgesnė už snukį, kad šuo nepasiektų žaizdos, bet ne tokia ilga, kad trukdytų ėsti ir judėti. Tarp apykaklės ir kaklo turėtų tilpti du pirštai. Dydžių lentelės skiriasi, todėl remkitės gamintojo matmenimis.

Plastikinė apykaklė patikimiausiai apsaugo visas kūno vietas, bet yra nepatogi ir triukšminga. Minkšta iš audinio ar putų patogesnė miegant, tačiau atkaklus šuo ją gali sulenkti. Pripučiama apykaklė primena pagalvę aplink kaklą ir tinka žaizdoms ant liemens, bet dažnai neapsaugo letenų ir galvos.

Tai prigludęs elastingas drabužis, dengiantis šuns liemenį, kad šuo nelaižytų ir nekasytų pilvo ar šonų žaizdos, pavyzdžiui, po sterilizacijos. Daugeliui šunų jis patogesnis už apykaklę. Rinkitės dydį pagal krūtinės apimtį ir nugaros ilgį ir pasitarkite su veterinaru, ar jis tinka jūsų šuns žaizdai.

Pirmąsias valandas būkite šalia, apdovanokite šunį skanėstais ir padėkite jam išmokti praeiti pro duris ir ėsti. Patraukite daiktus, į kuriuos jis gali atsitrenkti, o dubenėlius pakelkite ar pastatykite toliau nuo sienos. Dauguma šunų per dieną ar dvi prisitaiko; nenuimkite apykaklės be veterinaro leidimo.

Dauguma šunų gali, jei apykaklė tinkamo ilgio, o dubenėliai pakelti ar platūs, kad kraštas juos apimtų. Kai kuriems šunims lengviau ėsti, kai apykaklė trumpam nuimama, tačiau tik prižiūrint ir jei veterinaras tai leidžia. Stebėkite, ar šuo pakankamai geria.

Kasdien apžiūrėkite žaizdą, laikykite ją sausą ir švarią, neleiskite šuniui laižyti, šokinėti ir intensyviai bėgioti. Tepalų ar priemonių be veterinaro nurodymo nenaudokite. Paraudimas, patinimas, išskyros, praplyšę siūlai ar prasta šuns savijauta – priežastis kreiptis į kliniką.

Karštoji dėmė – tai staiga atsirandantis drėgnas, raudonas, skausmingas odos uždegimas, kurį šuo dar labiau laižo ir kasosi. Ji gali greitai didėti, todėl verta kuo greičiau kreiptis į veterinarą, kuris nustatys priežastį ir paskirs gydymą. Iki tol neleiskite šuniui laižyti tos vietos.

Net jei žaizdelės atrodo mažos, įkandimą verta parodyti veterinarui, nes dantys palieka gilias dūrines žaizdas, kuriose lengvai prasideda infekcija, o po oda gali būti didesnių pažeidimų. Kol vykstate, švelniai nuplaukite vietą ir spauskite, jei kraujuoja. Patikrinkite ir šuns skiepų būklę.

Be veterinaro patarimo nerekomenduojama. Šuo tepalą nulaižo, o kai kuriuose žmonėms skirtuose tepaluose esančios medžiagos šunims gali kenkti. Be to, tepalas gali uždaryti žaizdą, kurią reikėtų gydyti kitaip. Jei manote, kad žaizdai reikia tepalo, pasitarkite su veterinaru.

Ant sutvarstytos letenos pasivaikščiojimui užmaukite neperšlampantį apsauginį batą ar specialų maišelį, o grįžę jį nuimkite, kad po juo nesikauptų drėgmė. Šlapias tvarstis turi būti pakeistas, nes drėgmė skatina infekciją. Pasivaikščiojimus kol kas darykite trumpus.

Apsauginis batas – tai tvirtas, dažnai neperšlampantis batas, kuris saugo sužeistą ar sutvarstytą leteną nuo purvo, drėgmės ir laižymo. Rinkitės dydį pagal letenos plotį ir patikrinkite, ar batas nespaudžia. Ilgai nenešiokite jo patalpoje, kad letena kvėpuotų.

Letenų pagalvėlės gausiai kraujuoja, todėl pirmiausia prispauskite švarią marlę ir laikykite kelias minutes. Apžiūrėkite, ar žaizdoje nėra stiklo ar kito svetimkūnio, bet giliai jo netraukite. Gilius pagalvėlių pjūvius dažnai reikia siūti, todėl sutvarstykite leteną ir vykite pas veterinarą.

Purškiamas tvarstis sudaro ploną plėvelę ant nedidelio paviršinio įbrėžimo ir apsaugo jį nuo nešvarumų. Kai kurie tokie purškikliai skirti būtent gyvūnams. Jie netinka gilioms, kraujuojančioms ar užterštoms žaizdoms, kurias reikia parodyti veterinarui. Naudokite pagal etiketę.

Pravartu turėti sterilios marlės, nelimpančių padėklų, paminkštinamąjį ir savaime prilimpantį tvarstį, fiziologinio tirpalo, šunims tinkamą antiseptiką, žirkles bukais galais, pincetą, erkių traukiklį, skaitmeninį termometrą, antsnukį, vienkartines pirštines, termo antklodę ir veterinarijos klinikos kontaktus.