DUK: Sveikata šunims

Patogiausias yra skaitmeninis termometras lanksčiu galiuku, kuriuo temperatūra matuojama tiesiojoje žarnoje. Ausų termometrai šunims būna mažiau tikslūs. Šuniui skirtą termometrą laikykite atskirai ir po kiekvieno naudojimo jį nuvalykite bei dezinfekuokite.

Sveiko suaugusio šuns kūno temperatūra paprastai būna maždaug 38–39 °C, šuniukų gali būti šiek tiek aukštesnė. Temperatūra gali trumpam pakilti po fizinio krūvio ar jaudinantis. Jei temperatūra aiškiai aukštesnė ar žemesnė ir šuo atrodo negaluojantis, skambinkite veterinarui.

Termometro galiuką patepkite vazelinu, šunį laikykite stovintį ar gulintį ant šono, pakelkite uodegą ir atsargiai įkiškite galiuką į išangę maždaug porą centimetrų, kol termometras supypsės. Geriausia, kad šunį laikytų antras žmogus. Jei šuo labai priešinasi, nespauskite ir kreipkitės į veterinarą.

Skubiai vykite pas veterinarą, jei šuo sunkiai kvėpuoja, nualpo, traukuliuoja, stipriai kraujuoja, jo pilvas staiga išsipūtęs ir jis bando vemti, suėdė nuodingą medžiagą, patyrė traumą, negali šlapintis, turi blyškias ar melsvas dantenas ar yra labai vangus. Prieš vykdami paskambinkite į kliniką.

Perkaitimo požymiai – stiprus dusulys, gausus seilėtekis, ryškiai raudonos dantenos, silpnumas, vėmimas, svyruojanti eisena. Nedelsdami perkelkite šunį į pavėsį ar vėsią patalpą, apliekite vėsiu, ne lediniu vandeniu, duokite atsigerti ir skubiai vykite pas veterinarą – perkaitimas gali būti mirtinas.

Vėsinantys kilimėliai ir liemenės padeda šuniui atvėsti karštomis dienomis – vieni veikia gelio pagrindu, kiti sudrėkinami vandeniu ir vėsina garuodami. Jie ypač naudingi plokščiasnukiams, storakailiams ir senyviems šunims. Tačiau jie nepakeičia šešėlio, vandens ir pasivaikščiojimų vėsesniu paros metu.

Nedelsdami skambinkite veterinarui ir pasakykite, ką, kiek ir kada šuo galėjo suėsti, o pakuotę ar likučius pasiimkite su savimi. Patys vėmimo nesukelkite ir nieko neduokite, nebent taip nurodys veterinaras – kai kurios medžiagos vemiant padaro dar daugiau žalos. Laikas šiuo atveju labai svarbus.

Šunims pavojingi šokoladas, ksilitolis (kramtomojoje gumoje, saldainiuose), vynuogės ir razinos, svogūnai ir česnakai, makadamijos riešutai, alkoholis, žmonių vaistai, žiurkių nuodai, antifrizas ir kai kurie augalai. Laikykite juos šuniui nepasiekiamus, o suėdus – nedelsdami skambinkite veterinarui.

Ne. Daugelis žmonėms skirtų vaistų nuo skausmo ir karščiavimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar paracetamolis, šunims gali būti labai toksiški net mažais kiekiais. Skausmą malšinančius vaistus šuniui skiria tik veterinaras. Jei šuo netyčia suėdė žmonėms skirtų vaistų, nedelsdami skambinkite veterinarui.

Jei matosi bitės geluonis, atsargiai jį nubraukite kortele, nespausdami, ir prie vietos priglauskite vėsų kompresą. Stebėkite šunį: jei tinsta snukis ar gerklė, jis sunkiai kvėpuoja, vemia, silpsta ar buvo įgeltas į burną ar kelis kartus, skubiai vykite pas veterinarą.

Lietuvoje šunims pavojinga paprastoji angis. Įtarę įkandimą, laikykite šunį ramų, kuo mažiau leiskite jam judėti, nuimkite antkaklį, jei tinsta kaklas, ir nedelsdami vykite pas veterinarą. Žaizdos nepjaustykite, nečiulpkite, galūnės neveržkite ir nedėkite ledo.

Net ramiausias šuo, kai jam skauda ar jis išsigandęs, gali instinktyviai įkąsti. Antsnukis apsaugo jus ir padeda saugiai suteikti pagalbą ar nuvežti šunį pas veterinarą. Nedėkite antsnukio, jei šuo vemia, sunkiai kvėpuoja ar perkaitęs.

Jei šuo dar kvėpuoja, kosti ir yra sąmoningas, laikykite jį ramų ir nedelsdami vykite pas veterinarą. Jei svetimkūnį aiškiai matote ir jį galima saugiai pasiekti, galite atsargiai jį ištraukti, bet nekiškite pirštų aklai į gerklę. Pirmosios pagalbos kursuose mokoma, kaip elgtis, jei šuo nebekvėpuoja.

Sterilus fiziologinis tirpalas tinka žaizdoms išplauti ir į akį patekusioms dulkėms ar smėliui išskalauti. Jis nedirgina audinių, todėl yra saugus pasirinkimas pirmajai pagalbai. Patogiausios mažos vienkartinės ampulės, kurių atidarytas turinys iš karto sunaudojamas.

Akį gausiai praplaukite fiziologiniu tirpalu ar švariu drungnu vandeniu, ypač jei pateko cheminė medžiaga. Netrinkite akies ir nebandykite traukti įstrigusio svetimkūnio. Po to nedelsdami vykite pas veterinarą, net jei šuo atrodo nusiraminęs – akies pažeidimai gali greitai pablogėti.

Jei šuo gali įkąsti, uždėkite antsnukį ar laikinai apvyniokite snukį, jei jis kvėpuoja normaliai. Didelį šunį perkelkite ant antklodės ar lentos kaip ant neštuvų, kuo mažiau judindami nugarą ir kaklą, o mažą – įdėkite į transportavimo dėžę. Iš anksto paskambinkite į kliniką.

Kelionėje praverčia tvarsčiai, marlė, fiziologinis tirpalas, antiseptikas, erkių traukiklis, pincetas, termometras, antsnukis, termo antklodė, šuns nuolat vartojami vaistai su receptu ar aprašu ir jo sveikatos dokumentai. Iš anksto išsiaiškinkite artimiausios veterinarijos klinikos kontaktus kelionės vietoje.

Lengva aliuminio folijos termo antklodė padeda išlaikyti šilumą šuniui, kuris sušalo, sušlapo šaltyje ar yra šoko būklės po traumos, kol vežate jį pas veterinarą. Ji užima labai mažai vietos. Perkaitusiam šuniui jos naudoti negalima.

Vaistinėlę verta peržiūrėti bent kartą ar du per metus ir po kiekvieno naudojimo: papildyti sunaudotas priemones ir pakeisti tas, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Patikrinkite ir termometro bateriją. Vaistinėlę laikykite visiems šeimos nariams žinomoje vietoje.

Taip, tokie kursai padeda išmokti atpažinti pavojingus požymius, sustabdyti kraujavimą, tvarstyti, saugiai pervežti sužeistą šunį ir veikti, jei šuo užspringo ar nebekvėpuoja. Pirmoji pagalba nepakeičia veterinaro, bet gali išgelbėti laiko ir gyvybę.