DUK: Prekės ropliams

Išmatos, numestos odos ir maisto likučiai šalinami kasdien, vandens indas plaunamas ir pildomas kasdien ar kas antrą dieną. Kas kelias savaites terariumas valomas kruopščiau, o substratas keičiamas pagal jo tipą.

Taip, ropliai dažnai nešioja salmonelių, net jei atrodo sveiki. Po kontakto su ropliu, jo įranga ar vandeniu reikia nusiplauti rankas, terariumo įrangos neplauti virtuvės kriauklėje, o mažus vaikus prižiūrėti.

Ropliai gali būti įdomūs šeimai, bet mažiems vaikams reikia suaugusiųjų priežiūros dėl salmonelių rizikos ir to, kad roplys gali nukristi ar būti suspaustas. Priežiūros atsakomybė visada lieka suaugusiajam.

Gali, jei terariumas tvirtai uždarytas ir užrakinamas, o katė ar šuo negali jo pasiekti ar apversti. Net žvilgsnis į plėšrūną pro stiklą kai kuriems ropliams kelia stresą, todėl terariumą verta statyti ramioje vietoje.

Į veterinarą verta kreiptis, jei roplys ilgai neėda, krenta svoris, jis vangus, sunkiai kvėpuoja, iš nosies ar burnos išsiskiria gleivės, patinsta akys ar sąnariai, minkštėja kiautas ar užsilikę odos likučiai. Ropliai ilgai slepia ligą, todėl geriau nelaukti.

Ropliai labai skiriasi nuo šunų ir kačių, todėl verta iš anksto susirasti veterinarą, gydantį egzotinius gyvūnus. Patartina apsilankyti netrukus po įsigijimo, kad būtų patikrinta bendra būklė ir parazitai.

Jei namuose jau yra roplių, naujas gyvūnas paprastai kelias savaites laikomas atskirame terariume kitoje patalpoje ir prižiūrimas atskirais įrankiais. Taip sumažinama rizika perduoti erkes, parazitus ar ligas kitiems ropliams.

Prieš nusinėrimą oda tampa blankesnė, o gyvačių akys – drumstos melsvos, nes po sena oda formuojasi nauja. Tuo metu verta užtikrinti tinkamą drėgmę ir drėgną slėptuvę bei ropliui netrukdyti.

Tai dažna roplių liga, kai dėl kalcio, vitamino D3 ar UVB trūkumo silpnėja kaulai ir kiautas. Jos prevencija – tinkama UVB lempa, laiku keičiama, kalcio papildai ir tinkama mityba, o pirmiems požymiams pasirodžius būtinas veterinaras.

Daugeliui vabzdžiaėdžių ir visaėdžių roplių kartais duodami daugiavitaminiai milteliai, nes nelaisvėje vabzdžių mityba ribota. Vitaminų perteklius taip pat kenkia, todėl dažnumą verta laikytis pagal pakuotę ir pasitarti su veterinaru.

Roplį reikia paimti iš apačios, palaikant visą kūną, o ne griebti iš viršaus kaip plėšrūnas. Driežų negalima kelti už uodegos, nes kai kurios rūšys ją numeta, o gyvatė turi būti prilaikoma per kelis kūno taškus.

Pirmąsias dienas ar savaites naujas roplys gali mažai ėsti ir daug slėptis. Tuo metu geriausia jo nekilnoti, tik palaikyti tinkamas sąlygas, o vėliau trumpam ir ramiai pratinti prie rankų.

Driežai ir vėžliai vežami mažoje, gerai vėdinamoje pernešimo dėžutėje su minkštu pakloju, o gyvatės – medžiaginiame maišelyje, įdėtame į tvirtą dėžę. Šaltuoju metų laiku dėžutę reikia apšiltinti, o karštą dieną – saugoti nuo saulės ir įkaitusio automobilio.

Žiemą roplį verta vežti apšiltintoje dėžėje, pavyzdžiui, putplasčio, kartu su šildymo pagalvėle, apvyniota rankšluosčiu, kad gyvūnas nesiliestų tiesiogiai. Kelionė turi būti kuo trumpesnė, o roplys negali likti šaltame automobilyje.

Suaugę ropliai trumpą laiką gali išbūti nešerti, bet šildymas, šviesa ir vanduo turi veikti nuolat. Ilgesnei išvykai verta paprašyti patikimo žmogaus apsilankyti, palikti aiškias instrukcijas ir įsitikinti, kad lempos veikia per laikmatį, o termostatas – patikimai.

Dažniausiai ropliui geriau likti namuose, nes kelionė ir naujos sąlygos kelia stresą, o laikinai įrengti tinkamą šildymą ir UVB sunku. Jei kelionė neišvengiama, reikės laikino terariumo su šildymu, termometru ir saugia transportavimo dėže.

Trumpai dingus elektrai, terariumą galima uždengti antklode, kad ilgiau išliktų šiluma. Ilgesniam laikui praverčia šildymo pagalvėlės, termosas su šiltu vandeniu buteliuke ar nepertraukiamo maitinimo šaltinis, o roplį galima laikinai perkelti į mažesnę apšiltintą dėžę.

Karštomis dienomis terariumo temperatūra gali viršyti saugią ribą net išjungus lempas, todėl padeda termostatas, užtamsinta patalpa, ventiliacija ir terariumo laikymas atokiau nuo langų. Svarbu, kad vėsioji zona išliktų vėsesnė už kaitinimosi.

Žiemą kambariai dažnai vėsesni, o šildymo sezonu oras sausesnis, todėl gali tekti padidinti šildytuvo galią, apšiltinti terariumo nugarėlę ar dažniau purkšti. Termometras ir higrometras parodys, ar sąlygos išlieka tinkamos.

Daugelis roplių reaguoja į trumpesnes dienas ir vėsesnę aplinką, todėl žiemą tampa mažiau aktyvūs ir mažiau ėda. Jei roplys neėda ilgai, krenta svoris ar jis atrodo sergantis, reikia patikrinti temperatūras ir kreiptis į veterinarą.