DUK: Maistas ropliams

Ne. Vėžliai, driežai ir gyvatės minta labai skirtingai. Pakuotėje nurodyta, kokioms rūšims maistas skirtas.

Roplių maisto pakuotės dažnai mažos ir labai skirtingo dydžio, todėl didesnė kaina už pakuotę nebūtinai reiškia brangesnį maistą. Kaina už kilogramą parodo realią kainą.

Vabzdžiaėdžiams, pavyzdžiui, leopardiniams gekonams, reikia gyvų vabzdžių su kalcio papildais, žolėdžiams, pavyzdžiui, sausumos vėžliams ir iguanoms, – žalumynų ir skaidulų, o visaėdžiams, pavyzdžiui, barzdotosioms agamoms, – abiejų derinio. Plėšriems ropliams, kaip gyvatės, reikia viso grobio.

Barzdotosioms agamoms perkami gyvi vabzdžiai, pavyzdžiui, svirpliai, skėriai ar tarakonai, ir švieži žalumynai bei daržovės, o vabzdžiai apibarstomi kalciu. Su amžiumi jų mityboje didėja augalinio maisto dalis.

Jaunos barzdotosios agamos sparčiai auga, todėl joms reikia daugiau baltymų iš vabzdžių. Suaugusioms per daug vabzdžių gali sukelti nutukimą, todėl jų mityboje dažniausiai vyrauja žalumynai, o vabzdžiai duodami rečiau.

Leopardiniai gekonai ėda tik gyvus vabzdžius: svirplius, tarakonus, skėrius, miltų kirmėles ir kitus. Vabzdžiai apibarstomi kalciu ir kartais vitaminais, o vaisių ir daržovių gekonai neėda.

Leopardiniai gekonai dažniausiai reaguoja į judantį grobį, todėl negyvų ar džiovintų vabzdžių paprastai neėda. Kartais juos pavyksta pratinti paduodant pincetu ir judinant, bet pagrindu turėtų likti gyvi vabzdžiai.

Kukurūzinės gyvatės minta graužikais, todėl joms perkamos šaldytos tinkamo dydžio pelės: jaunikliams – naujagimės pelės, suaugusioms – suaugusios pelės. Visas grobis suteikia visas reikalingas medžiagas, todėl papildų paprastai nereikia.

Karališkieji pitonai minta graužikais: jaunikliai dažniausiai pelėmis, suaugę – žiurkėmis ar kitais didesniais graužikais. Perkami šaldyti graužikai, kurių dydis atitinka storiausią gyvatės kūno vietą.

Sausumos vėžliams perkami arba renkami žalumynai ir piktžolės, džiovintos žolelės bei šienas, o kartais – specialus granuliuotas vėžlių maistas kaip papildas. Kalcis duodamas milteliais ar sepijos kaulu.

Vandens vėžliams pagrindu dažnai naudojamas specialus plūduriuojantis granuliuotas maistas, papildomas šaldytu ar gyvu maistu, pavyzdžiui, kraujo uodo lervomis, krevetėmis ar žuvelėmis, ir vandens augalais. Su amžiumi augalinio maisto dalis didėja.

Žaliosios iguanos yra žolėdės, todėl joms reikia daug lapinių žalumynų, daržovių, šiek tiek vaisių ir, jei norima, specialaus granuliuoto iguanų maisto. Gyvūninių baltymų joms duoti nerekomenduojama.

Mėlynliežuviai scinkai yra visaėdžiai: jų mityba dažnai derina daržoves ir žalumynus, vabzdžius, sraiges ir specialų baltyminį maistą. Įvairovė svarbi, o vaisių duodama nedaug.

Pagrindiniu maistu dažnai laikomi svirpliai, skėriai, dubia tarakonai ir juodųjų karių musių lervos, nes jų mitybinė vertė gera, o riebalų nedaug. Riebesnės lervos, pavyzdžiui, vaškinių kandžių, labiau tinka kaip skanėstas.

Skirtingi vabzdžiai turi skirtingą baltymų, riebalų ir mineralų kiekį, todėl įvairūs vabzdžiai padeda subalansuoti mitybą. Be to, roplys mažiau pripranta prie vienos rūšies ir rečiau pradeda atsisakyti kito maisto.

Svirpliai aktyviai juda, todėl skatina roplį medžioti, turi daug baltymų ir yra lengvai prieinami įvairių dydžių. Jų trūkumai – triukšmas, kvapas ir tai, kad nesuėsti svirpliai gali apgraužti miegantį roplį.

Palikti svirpliai naktį gali kandžioti ilsintį ar nusineriantį roplį ir sužaloti jo odą ar akis. Todėl duodama tiek, kiek roplys suėda per kelias minutes, o likę svirpliai išrenkami.

Juodieji svirpliai paprastai stambesni ir triukšmingesni, o rudieji namų svirpliai – smulkesni, greitesni ir mažiau čirpia. Mitybine verte jie panašūs, todėl renkamasi pagal dydį ir tai, kurie patogiau laikyti.

Svirpliai parduodami pagal dydį ar vystymosi stadiją, nuo mažyčių jauniklių iki suaugusių. Dažna taisyklė: vabzdys neturėtų būti ilgesnis už tarpą tarp roplio akių, todėl jaunikliams perkami maži, o suaugusiems – stambesni.

Skėriai stambūs, mėsingi ir lėtesni už svirplius, todėl jais lengva šerti didesnius driežus, pavyzdžiui, barzdotąsias agamas. Jie nečirpia ir nekandžioja ropliui, bet jiems reikia šilumos ir šviežių žolių, kad išgyventų.