DUK: Maistas ropliams

Skėriai laikomi gerai vėdinamoje dėžėje šiltoje vietoje, nes vėsoje jie greitai silpsta ir žūsta. Jiems duodama šviežios žolės, kviečių daigų ar salotų, o dėžė valoma, kad nesikauptų išmatos ir drėgmė.

Dubia tarakonai turi daug baltymų, mažai chitino, nekelia triukšmo, nesmirdi, negali laipioti lygiais paviršiais ir neskraido. Jie ilgai gyvena dėžutėje, todėl yra populiarus pagrindinis maistas driežams.

Dubia tarakonai yra atogrąžų rūšis, kuriai reikia šilumos ir drėgmės, todėl įprastoje buto aplinkoje jie dažniausiai nesidaugina. Vis tiek verta juos laikyti sandariai uždaryti ir terariume nepalikti nesuėstų.

Taip, daugelis laikytojų augina dubia tarakonų koloniją šiltoje dėžėje su kiaušinių dėklais, sausu maistu ir drėgmės šaltiniu, pavyzdžiui, daržovėmis. Tai pigiau, nei nuolat pirkti, bet kolonijai reikia kelių mėnesių įsibėgėti.

Miltų kirmėlės lengvai laikomos ir mėgstamos daugelio driežų, bet turi daugiau riebalų ir kieto chitino nei svirpliai ar tarakonai. Todėl jos dažniausiai derinamos su kitais vabzdžiais, o ne duodamos vienos.

Miltų kirmėlės laikomos vėsioje vietoje dėžutėje su sėlenomis ar avižiniais dribsniais, o drėgmei duodama morkos ar bulvės griežinėlis. Vėsoje jos lėčiau virsta lėliukėmis ir vabalais, todėl ilgiau tinka šėrimui.

Zofobai yra daug stambesnės lervos su stipriais žandais, todėl tinka tik didesniems driežams. Jie riebūs, todėl dažniausiai duodami kaip papildomas maistas, o ne pagrindinis, ir nelaikomi šaldytuve, nes šaltyje žūsta.

Vaškinių kandžių lervos labai riebios ir saldžios, todėl ropliai jas mėgsta, bet dažnai duodant gali nutukti ar atsisakyti kito maisto. Jos tinka kaip retas skanėstas ar silpnam gyvūnui priauginti svorio, pasitarus su veterinaru.

Juodųjų karių musių lervos natūraliai turi daug kalcio, palyginti su kitais vabzdžiais, ir gerą kalcio bei fosforo santykį. Jos tinka daugeliui driežų ir gekonų, nors dėl mažo dydžio didesniems ropliams jų reikia daug.

Šilkverpių lervos minkštos, sultingos, turi daug baltymų ir mažai riebalų, todėl tinka daugeliui driežų ir chameleonų. Jas reikia šerti šilkmedžio lapais ar specialiu mišiniu, o laikyti šiltai, nes jos jautrios.

Sfinksų lervos didelės, minkštos ir turi daug drėgmės, todėl tinka kaip įvairovė ir drėgmės šaltinis driežams bei chameleonams. Jos labai greitai auga, todėl perkamos mažais kiekiais ir sušeriamos per trumpą laiką.

Specialiai auginamos sraigės tinka kai kuriems ropliams, pavyzdžiui, mėlynliežuviams scinkams ir kai kuriems vandens vėžliams. Laukinės sraigės gali turėti parazitų ar nuodų, todėl jų rinkti gamtoje nepatariama.

Ropliams nerekomenduojami jonvabaliai ir kiti švytintys vabzdžiai, nes jie nuodingi, taip pat gamtoje sugauti vabzdžiai dėl pesticidų ir parazitų bei įgeliantys ar dvokiantys vabzdžiai. Saugiausi yra specialiai auginami vabzdžiai.

Svirpliai laikomi gerai vėdinamoje dėžėje su kiaušinių dėklais slėptis, sausu maistu ir drėgmės šaltiniu, pavyzdžiui, daržovėmis ar vandens geliu. Dėžę reikia reguliariai valyti, nes negyvi svirpliai greitai pradeda smirdėti.

Dažniausios priežastys – šaltis, ventiliacijos ar drėgmės trūkumas, maisto stoka ir per didelis tankumas. Persodinus vabzdžius į erdvesnę dėžę, davus maisto ir drėgmės bei laikant šiltai, jie išgyvena gerokai ilgiau.

Atviras vandens indas dažnai baigiasi nuskendusiais vabzdžiais, todėl vietoj jo naudojamas vandens gelis, drėgnos daržovės ar vaisių griežinėliai. Jie suteikia drėgmės ir papildomai pamaitina vabzdžius.

Tinkamai prižiūrimi svirpliai ir skėriai paprastai išgyvena kelias savaites, dubia tarakonai – mėnesius, o miltų kirmėlės vėsoje – ilgai. Todėl greitai žūstančius vabzdžius verta pirkti mažesniais kiekiais, o ilgaamžius – didesniais.

Miltų kirmėles ir kai kurias lervas galima trumpai laikyti vėsiai, kad sulėtėtų jų vystymasis, bet ne visas: zofobai, svirpliai, skėriai ir tarakonai šaltyje žūsta. Prieš šėrimą atvėsę vabzdžiai turi sušilti iki kambario temperatūros.

Vabzdžius patogu perkelti dėžutėje ar maišelyje, kurį galima trumpam pastatyti šaldytuve, kad jie sulėtėtų. Kai kurie laikytojai naudoja vabzdžių talpyklas su anga ar duoda juos pincetu po vieną.

Svirplių dėžės natūraliai šiek tiek kvepia, bet stiprus nemalonus kvapas dažnai reiškia negyvus vabzdžius, drėgmės perteklių ar išmatų sankaupas. Padeda reguliarus valymas, negyvų vabzdžių šalinimas ir geresnė ventiliacija.