DUK: Maistas ropliams

Kai kurios gyvačių rūšys ėda paukščius, žuvis ar varliagyvius, todėl joms parduodami šaldyti viščiukai, putpelės ar žuvys. Daugumai populiarių naminių gyvačių pagrindu išlieka graužikai, o kitas grobis duodamas tik pagal rūšies poreikius.

Žiurkės didesnės ir maistingesnės, todėl jos tinka stambesnėms gyvatėms, kurioms pelių nebepakanka. Vienas tinkamo dydžio grobis dažnai geriau nei kelios mažos pelės, nes gyvatė suėda mažiau kartų.

Kai kuriems didesniems driežams ir scinkams naujagimės pelės kartais duodamos, bet jose daug riebalų, todėl daugumai driežų jos tinka tik retkarčiais. Leopardiniams gekonams ir barzdotosioms agamoms jos paprastai nerekomenduojamos.

Atrijimą dažnai sukelia per žema temperatūra, per didelis grobis, stresas ar kilnojimas po šėrimo. Tai išsekina gyvatę, todėl kitą kartą šerti reikia ne anksčiau nei po kelių savaičių, o pasikartojus kreiptis į veterinarą.

Atšildytas ir sušildytas graužikas paduodamas ilgu pincetu, laikant ranką toliau nuo gyvatės galvos. Gyvatei griebus grobį, jį reikia paleisti ir leisti ramiai suėsti, o rankas po to nusiplauti.

Kokybę rodo, ar graužikai užšaldyti greitai, nesudžiūvę, be šerkšno ir pažeidimų, ir ar laikomi nuolat užšaldyti transportuojant. Prastai laikytas grobis gali būti mažiau maistingas ar gyvatei atrodyti nepatrauklus.

Šaldytas maistas ropliams siunčiamas termodėžėse su šaldymo elementais, todėl verta rinktis greitą pristatymą ir būti namie, kai siunta atvyks. Gavus siuntą graužikai iškart dedami į šaldiklį, jei jie neatšilę.

Gyvatės, ėdančios visą tinkamo dydžio grobį, dažniausiai gauna visas reikalingas medžiagas, todėl papildų paprastai nereikia. Jei grobis vienodas ar gyvatė serga, dėl papildų verta tartis su veterinaru.

Džiovinti vabzdžiai – svirpliai, miltų kirmėlės, karių musių lervos ar krevetės – ilgai laikomi ir patogūs, bet praranda dalį drėgmės ir vitaminų. Juos dažniausiai ėda vandens vėžliai, kai kurie scinkai ir agamos, o vabzdžiaėdžiai driežai dažnai jų atsisako.

Dažniausiai ne. Gyvi vabzdžiai skatina medžioti, turi daugiau drėgmės ir geriau pamaitinami prieš šėrimą, o džiovinti tinka tik kaip papildas ar atsarginis maistas. Kai kuriems driežams jų galima įmaišyti į žalumynus.

Džiovintus vabzdžius prieš patiekiant verta trumpai pamirkyti vandenyje, kad suminkštėtų ir ropliui būtų lengviau nuryti. Juos galima duoti iš indelio, pincetu ar įmaišyti į daržoves.

Atidaryta džiovintų vabzdžių pakuotė laikoma sandariai uždaryta sausoje ir vėsioje vietoje ir sunaudojama per pakuotėje nurodytą laiką. Jei vabzdžiai sudrėko, supelijo ar keistai kvepia, juos reikia išmesti.

Konservuoti vabzdžiai išlaiko daugiau drėgmės nei džiovinti ir kai kuriems ropliams patinka labiau, bet atidarius juos reikia greitai sunaudoti ir laikyti šaldytuve. Tai patogus atsarginis variantas, kai gyvų vabzdžių trūksta.

Šaldyti vabzdžiai išlaiko daugiau maistinių medžiagų nei džiovinti ir patogiai laikomi, bet prieš šėrimą juos reikia atšildyti. Jie labiau tinka ropliams, kurie ėda negyvą maistą, pavyzdžiui, vandens vėžliams ar scinkams.

Specialus granuliuotas barzdotųjų agamų maistas gali būti mitybos papildas, ypač suaugusiems, bet jis nepakeičia šviežių žalumynų ir gyvų vabzdžių. Daugelis agamų jį ėda tik sudrėkintą ar sumaišytą su daržovėmis.

Granuliuotas sausumos vėžlių maistas su daug skaidulų gali būti naudingas papildas, ypač žiemą, kai šviežių piktžolių mažiau. Pagrindu vis tiek išlieka žalumynai, piktžolės ir šienas, o granulės duodamos saikingai.

Sudėtyje verta žiūrėti, kokiai rūšiai skirtas maistas, kiek jame baltymų ir skaidulų bei ar nėra daug grūdų ar cukraus. Žolėdžiams svarbu didelis skaidulų ir mažas baltymų kiekis, o vandens vėžliams – rūšiai ir amžiui tinkamas baltymų kiekis.

Ne. Šunų ir kačių ėdale per daug baltymų, riebalų ir vitamino A ropliams, todėl ilgainiui jis gali pakenkti kepenims ir inkstams. Ropliams reikia jų rūšiai skirto maisto.

Sausos granulės užpilamos nedideliu kiekiu vandens ir paliekamos kelioms minutėms, kol suminkštėja. Sudrėkintas maistas po kelių valandų nesuėstas išmetamas, nes jame greitai dauginasi bakterijos.

Tai miltelių mišinys, kurį sumaišius su vandeniu gaunama tyrė blakstienuotiesiems, dieniniams ir kitiems vaisėdžiams gekonams. Jis subalansuotas pagal šių gekonų poreikius, todėl gali būti pagrindinis jų maistas kartu su vabzdžiais.