DUK: Maistas ropliams

Ropliams nerekomenduojami avokadai, rabarbarai, svogūnai, česnakai, citrusiniai vaisiai kai kurioms rūšims, šokoladas ir sūdytas ar keptas žmonių maistas. Jei roplys suėdė ką nors pavojingo, reikia kreiptis į veterinarą.

Ne. Duona, pieno produktai ir virta ar žalia mėsa netinka ropliams: jie negali virškinti pieno produktų, o mėsoje trūksta kalcio ir būna per daug riebalų. Ropliai turi gauti savo rūšiai tinkamą maistą.

Pomidorai ir agurkai daugiausia vanduo, juose mažai skaidulų ir kalcio, todėl sausumos vėžliams jie duodami tik retkarčiais ar visai neduodami. Viduržemio jūros ir stepių vėžliams geriau tinka piktžolės ir lapiniai žalumynai.

Daug valgomų žiedų, pavyzdžiui, kiaulpienių, medetkų, hibiskų ar rožių be chemikalų, tinka vėžliams ir barzdotosioms agamoms ir paįvairina racioną. Gėlės iš parduotuvių dažnai būna apdorotos, todėl jų duoti nepatariama.

Jauni vandens vėžliai auga sparčiai, todėl jiems reikia daugiau baltymų: specialaus jaunikliams skirto granuliuoto maisto, kraujo uodo lervų, krevečių ir vabzdžių. Augalinis maistas siūlomas taip pat, nors jaunikliai jo ėda mažiau.

Suaugę vandens vėžliai, pavyzdžiui, raudonausiai, gamtoje ėda daug vandens augalų, o per daug baltymų gali skatinti nutukimą ir kiauto deformacijas. Todėl jiems duodama daugiau augalų, o baltyminio maisto – rečiau.

Vandens vėžliams dažnai duodama plūdenų, vandens salotų, ragalapių ir kitų vandens augalų, taip pat lapinių žalumynų, pavyzdžiui, rukolos ar kiaulpienių. Augalus galima palikti plūduriuoti, kad vėžlys juos ėstų pagal poreikį.

Džiovintos krevetės ir gamarai vandens vėžliams labai patinka, bet jų maistinė sudėtis per mažai subalansuota, kad jie būtų pagrindinis maistas. Jie tinka kaip skanėstas, o pagrindu verta rinktis subalansuotą granuliuotą maistą.

Gyvos žuvelės skatina vėžlį medžioti, bet kai kurios rūšys turi daug tiaminazės ar riebalų, o pirktos žuvelės gali pernešti ligų. Jos duodamos retkarčiais, geriausia iš patikimo šaltinio, o pagrindu išlieka subalansuotas maistas.

Dažna taisyklė: vienam šėrimui duodama tiek, kiek vėžlys suėda per kelias minutes, maždaug jo galvos dydžio kiekis. Persišėrimas vandens vėžliams dažnas, o maisto likučiai teršia vandenį.

Jaunikliai paprastai šeriami kasdien, o suaugę – kas antrą ar trečią dieną, papildomai paliekant vandens augalų. Tikslus dažnumas priklauso nuo rūšies ir vėžlio būklės, todėl verta stebėti svorį ir kiautą.

Daugelis vandens vėžlių ėda vandens paviršiuje, todėl jiems tinka plūduriuojančios granulės, kurias lengviau pastebėti ir išsemti likučius. Skęstantis maistas tinka dugne mintančioms rūšims, pavyzdžiui, muskusiniams vėžliams.

Vandens vėžliams kalcis dažnai teikiamas sepijos kaulu, plūduriuojančiu vandenyje, ir kalcio turinčiu granuliuotu maistu. Jie ėda tik vandenyje, todėl miltelių apibarstymas mažiau tinka – milteliai nusiplauna.

Daugelis vandens vėžlių gali ėsti tik vandenyje, nes ryti jiems padeda vanduo. Todėl jiems maistas visada duodamas į akvaterariumą ar atskirą indą su vandeniu, o ne ant salelės.

Žuvų dribsniai ir granulės nėra subalansuoti vandens vėžliams: juose kitoks baltymų, kalcio ir vitaminų kiekis. Kartais jie nekenkia, bet pagrindu turėtų būti specialus vandens vėžlių maistas.

Šaldytos kraujo uodo lervos ir kitas šaldytas akvariumų maistas vandens vėžliams patinka, ypač jaunikliams. Vien jų nepakanka subalansuotai mitybai, todėl jos derinamos su granulėmis ir augalais, prieš tai atšildžius.

Jaunos barzdotosios agamos vabzdžiais paprastai šeriamos kelis kartus per dieną, paaugliai – kasdien, o suaugusios – kelis kartus per savaitę. Šviežių žalumynų visų amžių agamoms siūloma kasdien.

Jauni leopardiniai gekonai šeriami kasdien ar kas antrą dieną, o suaugę – kelis kartus per savaitę. Svarbiau stebėti uodegos storį ir svorį nei laikytis griežto grafiko.

Daugumai sausumos vėžlių žalumynų siūloma kasdien ar beveik kasdien, kai kurie laikytojai daro vieną ar dvi nešėrimo dienas per savaitę. Persišėrimas, ypač baltyminiu ar saldžiu maistu, gali sukelti kiauto deformacijas.

Jaunos gyvatės paprastai šeriamos maždaug kas 5–7 dienas, nes jos sparčiai auga. Augdamos jos pereina prie didesnio grobio ir retesnio šėrimo, o grafiką verta derinti pagal rūšį ir kūno būklę.