DUK: Maistas ropliams

Nutukusio roplio kūnas apvalus, ant kaklo, pažastų ar uodegos pagrindo kaupiasi riebalų klostės, jis vangus. Gyvačių nutukimas pastebimas pagal apvalų kūną ir raukšles. Tokiu atveju verta peržiūrėti šėrimo kiekį ir pasitarti su veterinaru.

Dažnai taikoma taisyklė: vabzdys neturi būti ilgesnis už tarpą tarp driežo akių. Per dideli vabzdžiai gali sukelti užspringimą, atrijimą ar virškinimo sutrikimus, ypač jaunikliams.

Dažnai duodama tiek vabzdžių, kiek roplys suėda per 10–15 minučių, o likę išrenkami. Kiekis priklauso nuo amžiaus, rūšies ir vabzdžių dydžio, todėl verta stebėti roplio svorį ir kūno formą.

Žalumynų paprastai duodama tiek, kiek gyvūnas suėda per dieną, apytikriai jo kūno dydžio krūvelė. Jei daug lieka, porciją galima sumažinti, o jei viskas suėdama greitai – šiek tiek padidinti, stebint svorį.

Galima, jei gyvatei dar per didelis kitas dydis arba ji pereina prie jo palaipsniui. Vis dėlto kelių mažų graužikų šėrimas reikalauja daugiau ryjimo ir dažniausiai yra brangesnis nei vienas tinkamo dydžio grobis.

Per didelis grobis gali sukelti atrijimą ar sužaloti gyvatę, todėl jo duoti nereikėtų. Kitam šėrimui verta pirkti mažesnio dydžio graužikus ar kelis mažesnius, o dydį didinti palaipsniui, augant gyvatei.

Agamos dažnai renkasi vabzdžius, ypač jei jų duodama daug. Padeda žalumynus duoti ryte prieš vabzdžius, smulkiai supjaustyti, įmaišyti spalvotų daržovių ar žiedų ir sumažinti vabzdžių kiekį suaugusiai agamai.

Leopardinis gekonas gali neėsti dėl per žemos temperatūros, artėjančio nusinėrimo, streso po persikraustymo, sezono ar dauginimosi. Jei uodega plonėja ar gekonas neėda ilgai, reikia patikrinti sąlygas ir kreiptis į veterinarą.

Vėžlys dažnai neėda, kai jam per šalta, trūksta UVB, artėja žiemojimo laikas ar patiria stresą. Pirmiausia verta patikrinti temperatūras ir apšvietimą, o jei vėžlys neėda ilgai ar atrodo vangus, kreiptis į veterinarą.

Ropliai, ilgai gavę vieną vabzdžių rūšį ar riebias lervas, gali atsisakyti kito maisto. Padeda naujus vabzdžius siūlyti po truputį kartu su įprastais, mažinti skanėstų kiekį ir būti kantriems.

Gyvatė gali atsisakyti, jei grobis nepakankamai sušildytas, per didelis, jei ją trikdo šviesa ar judėjimas, ar jei ji ruošiasi nusinerti. Padeda geriau sušildyti grobį, šerti vakare, pamėginti pincetu judinti grobį ir palikti ramybėje.

Suaugę ropliai, ypač gyvatės, sveiki gali išbūti neėdę ilgiau nei žinduoliai, bet tai priklauso nuo rūšies, amžiaus ir būklės. Jaunikliams ilgas badavimas pavojingesnis, todėl jei roplys neėda ir krenta svoris, reikia kreiptis į veterinarą.

Taip, daugelis gyvačių ir driežų prieš nusinėrimą ar jo metu ėda mažiau arba visai neėda. Tai normalu, todėl tuo metu maisto galima nesiūlyti, o po nusinėrimo apetitas paprastai grįžta.

Pincetu duodamas maistas leidžia kontroliuoti, kiek roplys suėda, ir padeda pratinti negyvą maistą, o indelis patogus kirmėlėms ir žalumynams. Daugelis laikytojų derina abu būdus pagal maisto rūšį.

Šėrimui dažnai naudojami ilgi bambukiniai, plastikiniai ar metaliniai pincetai su suapvalintais galais. Minkštesni galai mažiau pažeidžia burną, jei roplys netyčia įkanda, o ilgesni pincetai saugesni šeriant gyvates.

Kirmėlėms tinka lygių, šiek tiek užlenktų sienelių indeliai, iš kurių jos neišropoja, o laipiojantiems ropliams – prie sienos ar šakos tvirtinami indeliai. Indelis turi būti pakankamai seklus, kad roplys lengvai pasiektų maistą.

Žalumynų ir drėgno maisto indus verta plauti kasdien, o vabzdžių indelius – kelis kartus per savaitę. Plaunama karštu vandeniu ir gyvūnams saugia priemone, atskirai nuo žmonių indų.

Žalumynus žolėdžiams galima palikti dienai, bet gyvi vabzdžiai, ypač svirpliai, išrenkami po šėrimo. Atšildytas grobis gyvatei, kurio ji nesuėdė per kelias valandas, išmetamas.

Daugumai roplių tinka švarus vandentiekio vanduo, kurį galima kelias valandas palaikyti atvirame inde, kad išgaruotų dalis chloro. Virinti jo nereikia, o jei vanduo labai kietas ar abejojate jo kokybe, galima naudoti filtruotą.

Taip, dalį drėgmės ropliai gauna su žalumynais, sultingais vabzdžiais ir grobiu. Tačiau tai neatstoja švaraus vandens, todėl vandens indas ar purškimas reikalingi visada.