DUK: Prekės ropliams

Ropliui reikia bent dviejų slėptuvių – šiltoje ir vėsioje zonoje, kad jam nereikėtų rinktis tarp saugumo ir tinkamos temperatūros. Rūšims, kurioms reikia drėgmės nusinėrimui, pridedama trečia, drėgna slėptuvė.

Dirbtiniai augalai lengvai valomi ir nenuvysta, todėl tinka daugeliui rūšių. Svarbu, kad jie būtų tvirti, be smulkių atsiskiriančių dalių, kurias roplys galėtų nuryti, ir kad nebūtų žolėdžių pasiekiami, jei šie bando juos ėsti.

Gyvi augalai turi būti netoksiški ir atitikti terariumo sąlygas: dykumų terariumams tinka sukulentai be spyglių, atogrąžų – drėgmę mėgstantys augalai. Prieš sodinant naujus augalus verta nuplauti ir persodinti į švarų substratą, kad nebūtų trąšų ir pesticidų.

Galima, bet jas reikia gerai išvalyti ir dezinfekuoti, pavyzdžiui, nuplauti ir išdžiovinti ar iškepti orkaitėje, kad neliktų parazitų ir vabzdžių. Akmenys turi stovėti stabiliai ant terariumo dugno, kad neužgriūtų kasančio gyvūno.

Per maža drėgmė gali sukelti nusinėrimo problemas ir dehidrataciją, o per didelė – kvėpavimo ir odos ligas. Higrometras parodo tikrąją drėgmę, nes iš akies jos įvertinti neįmanoma, ypač skirtingose terariumo vietose.

Drėgmę padidina purškimas vandeniu, drėgmę sulaikantis substratas, didesnis vandens indas, gyvi augalai ir dalinai uždengtos vėdinimo angos. Atogrąžų rūšims naudojamos automatinės rūko ar purškimo sistemos.

Purškimui dažnai rekomenduojamas filtruotas, distiliuotas ar osmoso vanduo, nes kietas vandentiekio vanduo palieka kalkių nuosėdas ant stiklo ir užkemša rūko sistemų purkštukus. Geriamam vandeniui paprastai tinka nusistovėjęs vandentiekio vanduo.

Rūko generatorius trumpam padidina drėgmę ir tinka atogrąžų rūšims, bet per dažnai naudojamas gali sukurti nuolatinę drėgmę ir pelėsį. Jį verta jungti per laikmatį ar drėgmės reguliatorių ir naudoti tik švarų vandenį.

Skaitmeniniai termometrai su zondu ar du zondais tikslesni už lipdukinius juostelinius, kurie rodo tik stiklo temperatūrą. Kaitinimosi vietos paviršiaus temperatūrai matuoti patogus infraraudonųjų spindulių termometras.

Geriausia matuoti bent dvi vietas – šiltąją ir vėsiąją zoną, nes viena vieta neparodo gradiento. Daug laikytojų naudoja termometrą su dviem zondais ir papildomai tikrina kaitinimosi vietą infraraudonųjų spindulių termometru.

Įjungimo ir išjungimo termostatai tinka šildymo kilimėliams ir keraminiams šildytuvams, o reguliuojantys galią (dimeriniai) – kaitinimosi lempoms, kad šios nemirksėtų. Kai kurie termostatai turi dienos ir nakties nustatymus.

Leopardiniai gekonai ėda tik vabzdžius, barzdotosios agamos – vabzdžius ir žalumynus, gyvatės – visus graužikus ar kitą grobį, sausumos vėžliai – daugiausia žoles ir lapus, o vandens vėžliai – specialų maistą, vabzdžius, žuveles ir augalus. Todėl maistą reikia pirkti pagal rūšį.

Daugumai vabzdžiais ir augalais mintančių roplių vabzdžiai ir žalumynai apibarstomi kalcio milteliais, nes maiste kalcio dažnai per mažai. Gyvatėms, ėdančioms visą grobį, papildų paprastai nereikia. Dažnumą verta suderinti pagal pakuotės nurodymus ir veterinaro patarimą.

Kalcis su D3 naudingas ropliams, gaunantiems mažai UVB, o kalcis be D3 – tiems, kurie gauna pakankamai UVB ir patys gamina vitaminą D3. Kadangi D3 perteklius taip pat kenkia, daug laikytojų naudoja abu pakaitomis pagal veterinaro rekomendacijas.

Daugumai roplių terariume nuolat reikia švaraus vandens indo, kuris kai kuriems padeda ir išlaikyti drėgmę ar pasimirkyti. Chameleonai ir kai kurie gekonai geria lašus nuo lapų, todėl jiems svarbiau purškimas ar lašelinė sistema.

Ropliams dažnai renkamasi sunkius keraminius ar dirbtinio akmens indus, kurių neapverčia, su žemais kraštais, kad gyvūnas lengvai įliptų. Vabzdžiams yra indelių su lygiomis sienelėmis, iš kurių kirmėlės neišropoja.

Ilgi pincetai leidžia saugiai paduoti vabzdį ar atšildytą grobį ir apsaugo pirštus nuo netyčinio įkandimo. Gyvatėms jie taip pat padeda nesusieti rankos su maistu, todėl rečiau pasitaiko maitinimo įkandimų.

Rasojantis stiklas rodo, kad terariume daug drėgmės, o oras cirkuliuoja per silpnai, arba kad kambarys daug vėsesnis už terariumą. Trumpai po purškimo tai normalu, bet jei stiklas rasoja nuolat, verta pagerinti ventiliaciją ir rečiau purkšti.

Taip, reguliariai valant terariumą naudojamos specialios roplių terariumams skirtos ar kitos gyvūnams saugios dezinfekavimo priemonės. Po valymo paviršius reikia nuplauti ir išdžiovinti pagal etiketę, kad neliktų likučių ir kvapo.

Ropliams kenksmingi stiprūs buitiniai valikliai su amoniaku, fenoliais ar stipriais kvapais, taip pat oro gaivikliai. Jų garai gali dirginti kvėpavimo takus, todėl naudojamos gyvūnams saugios priemonės, o terariumas gerai išvėdinamas.