DUK: Prekės ropliams

Ropliams naudojamos kaitinimosi lempos, keraminiai šildytuvai, kurie šildo nešviesdami, šildymo kilimėliai ir juostos, šildymo kabeliai bei vandens šildytuvai vėžliams. Prietaisas parenkamas pagal rūšį, terariumo dydį ir tai, ar reikia šilumos iš viršaus, ar iš apačios.

Termostatas išjungia šildytuvą pasiekus nustatytą temperatūrą ir neleidžia terariumui perkaisti, pavyzdžiui, vasarą ar sugedus kitam prietaisui. Šildymo kilimėliai ir keraminiai šildytuvai be termostato gali įkaisti tiek, kad nudegintų roplį.

Šildomi akmenys dažnai įkaista netolygiai ir gali nudeginti pilvą, nes roplys nejaučia per karšto paviršiaus taip kaip žinduolis. Saugiau šildyti iš viršaus lempa ar keraminiu šildytuvu, o kaitinimosi akmenį naudoti neelektrinį, šildomą lempos.

Daugeliui rūšių naktį temperatūra gali nukristi keliais laipsniais, bet ne žemiau rūšiai saugios ribos. Jei kambarys naktį vėsus, naudojamas nešviečiantis šaltinis, pavyzdžiui, keraminis šildytuvas su termostatu, kad nebūtų trikdomas miegas.

Raudonos ir mėlynos naktinės lemputės dažnai trikdo roplių miegą, nes daugelis jų tokią šviesą mato. Naktį geriau palikti tamsą ir, jei reikia šilumos, naudoti nešviečiantį šildytuvą.

UVB spinduliai leidžia ropliui odoje gaminti vitaminą D3, be kurio nepasisavinamas kalcis. Dieniniams driežams ir vėžliams UVB trūkumas gali sukelti kaulų ir kiauto problemas, todėl lempa jiems yra būtina įranga.

UVB lempos skiriasi stiprumu: dykumų rūšims, pavyzdžiui, barzdotosioms agamoms, reikia stipresnių, o miško ir prieblandos rūšims – silpnesnių. Stiprumas taip pat priklauso nuo atstumo iki roplio ir to, ar tarp lempos ir gyvūno yra tinklelis.

UVB lempos skleidžiamų spindulių kiekis mažėja dar gerokai prieš lempai perdegant, nors šviesa atrodo tokia pati. Gamintojai nurodo keitimo laikotarpį, dažniausiai nuo pusės metų iki metų, todėl naudinga pasižymėti įsukimo datą.

Ne. Įprastas langų stiklas sulaiko didžiąją dalį UVB spindulių, todėl prie lango stovintis roplys jų beveik negauna. Be to, saulė per stiklą gali greitai perkaitinti terariumą.

Daugeliui roplių tinka 10–14 valandų šviesos per parą, vasarą kiek ilgiau, žiemą trumpiau. Lempas patogiausia valdyti laikmačiu, kad dienos ir nakties ritmas būtų pastovus net kai jūsų nėra namuose.

Laikmatis nėra privalomas, bet labai praverčia: jis kasdien tuo pačiu metu įjungia ir išjungia lempas, todėl roplio ritmas pastovus. Yra paprastų mechaninių ir skaitmeninių laikmačių, kai kurie termostatai turi dienos ir nakties režimą.

Stikliniai terariumai gerai matomi ir lengvai valomi, mediniai ar plastikiniai geriau išlaiko šilumą, o tinkliniai suteikia daug oro ir tinka chameleonams. Pasirinkimas priklauso nuo rūšies drėgmės ir šilumos poreikių bei patalpos temperatūros.

Priekinės durelės patogesnės: lengviau valyti, šerti ir paimti gyvūną, o ropliai mažiau išsigąsta nei tada, kai ranka artėja iš viršaus. Iš viršaus atidaromi akvariumai labiau tinka vandens vėžliams.

Be oro cirkuliacijos terariume kaupiasi drėgmė, ant stiklo kondensuojasi vanduo, auga pelėsis ir bakterijos, o roplys gali susirgti kvėpavimo takų ligomis. Geri terariumai turi vėdinimo angas apačioje ir viršuje.

Taip, daugelis laikytojų pasigamina terariumus iš medžio ar plokščių, ypač dideliems driežams ir vėžliams. Svarbu naudoti netoksiškas medžiagas, drėgmei atsparią apdailą, saugiai įrengti elektrą ir užtikrinti ventiliaciją bei sandarumą.

Ropliams naudojami dykumos smėlio ir molio mišiniai, kokoso pluoštas, medžio žievė, buko drožlės, sfagnas, dirva bioaktyviems terariumams, kilimėliai ir plytelės. Substratas parenkamas pagal rūšies drėgmės poreikį ir tai, ar gyvūnas kasa.

Dažnai patariama vengti kedro ir kitų aromatinių spygliuočių drožlių, kurių garai gali dirginti kvėpavimo takus, taip pat labai dulkančių ar aštrių medžiagų. Smulkių dalelių substratas jaunikliams kelia nurijimo riziką.

Grynas smulkus smėlis gali būti nurytas kartu su maistu, ypač jauniklių ar netinkamai laikomų roplių. Daugelis laikytojų dykumų rūšims renkasi smėlio ir molio mišinį, kuris sukietėja, o maistą duoda iš indelio.

Išmatos ir nešvarumai renkami kasdien, o visas substratas paprastai keičiamas kas kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo tipo ir gyvūno dydžio. Bioaktyviuose terariumuose su valytojais vabzdžiais substratas keičiamas daug rečiau.

Bioaktyviame terariume naudojama dirva, gyvi augalai ir smulkūs valytojai, pavyzdžiui, kirvarpos ir springtailai, kurie perdirba išmatas ir maisto likučius. Toks terariumas reikalauja didesnių pradinių išlaidų, bet vėliau substratą reikia keisti rečiau.