DUK: Prekės ropliams

Blakstienuotasis gekonas gyvena medžiuose, todėl jam reikia aukšto terariumo su šakomis ir augalais, purkštuvo drėgmei palaikyti, drėgmę sulaikančio substrato ir specialaus miltelių pavidalo pilnaverčio maisto. Dažniausiai jam pakanka kambario temperatūros ar silpno šildymo.

Chameleonams paprastai reikia aukšto, gerai vėdinamo tinklinio terariumo, daug gyvų augalų ir šakų, UVB ir kaitinimosi lempų bei lašelinės laistymo ar rūko sistemos, nes iš indo jie dažniausiai negeria. Tai reiklesnė rūšis nei dauguma pradedantiesiems skirtų roplių.

Suaugusi žalioji iguana gali užaugti iki maždaug pusantro metro ar ilgesnė su uodega, todėl jai reikia labai didelio, aukšto aptvaro, dažnai gaminamo pagal užsakymą. Prieš įsigyjant jauniklį verta įvertinti, ar namuose tilps toks įrengimas.

Kukurūzinei gyvatei reikia sandariai uždaromo terariumo, šildymo kilimėlio ar lempos su termostatu, termometro, bent dviejų slėptuvių, šakų laipiojimui, substrato, vandens indo ir šaldytų tinkamo dydžio pelių. Gyvatės puikiai randa plyšius, todėl dangtis turi būti užrakinamas.

Karališkajam pitonui paprastai reikia šiek tiek šiltesnės aplinkos, didesnės drėgmės ir tvirtesnių, ankštų slėptuvių, nes jis mėgsta pasislėpti. Suaugęs pitonas sunkesnis, todėl dekoracijos ir terariumas turi būti tvirti.

Dažnai taikoma taisyklė, kad terariumo ilgis turėtų būti ne mažesnis nei gyvatės ilgis, o gylis ir aukštis – bent pusė jos ilgio. Laipiojančioms rūšims svarbus ir aukštis, todėl dydį verta tikslinti pagal konkrečią rūšį.

Daugelis gyvačių gali gyventi ir be UVB, nes vitamino D gauna su visu grobiu, tačiau vis daugiau laikytojų ir veterinarų rekomenduoja silpną UVB lempą ir šviesos ciklą. Bet kuriuo atveju gyvatei reikia aiškaus dienos ir nakties ritmo.

Sausumos vėžliui reikia erdvaus atviro aptvaro ar terariumo, kaitinimosi lempos, stiprios UVB lempos, termometro, slėptuvės, kasimui tinkamo substrato, seklaus vandens indo, kalcio papildo ir daug žalumynų. Mažas stiklinis akvariumas suaugusiam vėžliui netinka.

Sausumos vėžliams svarbiausias plotas, nes jie daug vaikšto. Net mažai rūšiai dažnai rekomenduojamas bent 120 cm ilgio aptvaras, o suaugusiam vėžliui – dar didesnis. Daugelis laikytojų vasarą naudoja ir saugų lauko aptvarą.

Uždarame stikliniame akvariume dažnai kaupiasi drėgmė ir šiluma, o vėžlys bando eiti per stiklą ir patiria stresą. Atviras medinis aptvaras su nepermatomomis sienelėmis leidžia geriau valdyti oro cirkuliaciją ir temperatūros gradientą.

Šiltomis vasaros dienomis daugelis rūšių gali būti saugiame lauko aptvare su pavėsiu, slėptuve ir vandeniu. Aptvaras turi būti apsaugotas nuo plėšrūnų ir pabėgimo, o vėsiomis naktimis ir lietingu oru vėžlį geriau parnešti į vidų.

Vandens vėžliui reikia didelio akvaterariumo, galingo filtro, vandens šildytuvo, sausos kaitinimosi salelės, kaitinimosi lempos, UVB lempos, termometro ir specialaus vandens vėžlių maisto. Vandens turi būti pakankamai giliai plaukioti, o salelė turi visiškai išsausinti vėžlį.

Raudonausis vėžlys užauga gana didelis, todėl suaugusiam dažnai rekomenduojama bent kelių šimtų litrų talpa ir ne mažiau kaip 120 cm ilgio akvariumas. Dažna taisyklė – vandens gylis bent pusantro karto didesnis už kiauto ilgį.

Vandens vėžliai daug ėda ir gamina daug atliekų, todėl vanduo greitai teršiasi. Dažnai patariama rinktis filtrą, skirtą dvigubai ar trigubai didesniam vandens kiekiui nei akvaterariume, ir reguliariai keisti dalį vandens.

Salelė turi būti tvirta, pakankamai didelė, kad vėžlys visas išliptų iš vandens, ir lengvai pasiekiama nuo dugno. Virš jos įrengiama kaitinimosi ir UVB lempa, kad vėžlys galėtų visiškai išdžiūti ir sušilti.

Ne. Mažame inde vanduo greitai užsiteršia ir tampa netinkamos temperatūros, trūksta vietos plaukioti, šildymo ir UVB. Mažas inde laikomas vėžliukas dažnai serga, todėl nuo pradžių reikia tinkamo akvaterariumo.

Vandens vėžliai dažnai gaudo ir ėda žuvis, o žuvims netinka vėžlių vandens tarša. Todėl paprastai jie laikomi atskirai, o mažos žuvelės kartais duodamos tik kaip maistas.

Vandens vėžliams reikia filtrų, vandens šildytuvų, salelių ir plūduriuojančio maisto, o sausumos vėžliams – sauso aptvaro, kasimui tinkamo substrato, žalumynų ir sausų žolelių. Bendros abiem yra tik kaitinimosi ir UVB lempos bei kalcio papildai.

Kai kurios sausumos ir vandens vėžlių rūšys gamtoje žiemoja, kitos – ne. Žiemojimas namuose reikalauja tikslios temperatūros kontrolės ir sveiko gyvūno, todėl prieš jį verta pasitarti su roplius gydančiu veterinaru ir sužinoti savo rūšies poreikius.

Temperatūros gradientas reiškia, kad viename terariumo gale šilta kaitinimosi zona, o kitame – vėsesnė. Roplys pats keliauja tarp jų reguliuodamas kūno temperatūrą, todėl šildytuvas montuojamas viename gale, o ne viduryje.